Prastėjantis regėjimas, raumenų silpnumas, koordinacijos ir pusiausvyros jausmo prastėjimas, šlapimo nelaikymas – tai priežastys, kurios vyresniame amžiuje gali prisidėti prie netikėtų griuvimų. Net 62 proc. kritusių senjorų turėjo regėjimo problemų. Tačiau tik penktadalis vyresnių nei 65 m. asmenų dar mankštinasi ir nepraranda fizinio aktyvumo, galinčio padėti išsaugoti pusiausvyrą paslydus. Apie būdus kaip apsaugoti vyresnio amžiaus žmones nuo griuvimų, apie jų psichinę sveikatą ir dažniausias priežastis, lemiančias kritimus buvo kalbama spalio 28 d. vykusiame seminare „Nugriuvau ant savo šlapimo balos ir kitos senjorų bėdos“, kurį organizavo Sveikatos žurnalistų asociacija kartu su VšĮ Inkocentras.
Daiva Ausėnaitė

Kritimų pasekmės

Nors tik kiti metai bus skelbiami sveiko senėjimo metais, VšĮ Inkocentras jau kuris laikas šneka apie vyresnio amžiaus žmonių sveikatos iššūkius. Apie tai buvo šnekėta rugsėjo pabaigoje Inkocentro surengtoje konferencijoje „Gyvenimas su šlapimo nelaikymu. Kokybė, kasdienybė bei iššūkiai“. Kartu su Sveikatos žurnalistų asociacija buvo nuspręsta skirti visą susitikimą senjorų sveikatos problemoms aptarti.

„Kritimai vyresniame amžiuje yra vienas didžiausių sveikatos iššūkių – nukritus lūžta kaulai, žmogus tampa slaugomu ligoniu, reikia pinigų slaugai. Lietuvoje, deja, kokybiška slauga dar nėra suvokta būtinybė. Galiausiai, gulinčiam žmogui iškyla pragulų grėsmė, nesant tinkamos slaugos viskas gali baigtis ir mirtimi. Tokia yra liūdna realybė“, – dar iki seminaro kalbėjo Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė.

Būtent dėl to pasaulio sveikatos institucijos, atskirų Europos šalių valdžios institucijos diegia programas, kuriose numatyta mažinti senjorų griuvimų dažnį. Vilniuje vykusio seminaro žurnalistams metu ir buvo keliamas klausimas, ar tokios programos gali būti veiksmingos, ar jos gali užtikrinti, jog senjorai nustos kristi. Seminare dalyvausi Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ socialinė darbuotoja Eglė Valečkienė tuo labai abejoja. Specialistė prasitarė apie girdėtą sumą, kuri bus skirta senjorų sveikatinimo programai ir griuvimų prevencijai. „Tai tik mano pasvarstymai, bet ar ta pinigų suma tikrai bus išleista tikslingai? Žinot, yra šalių, kur daug dėmesio ir lėšų skiriama vyresnio amžiaus žmonių fiziniam pajėgumui stiprinti. Jiems itin svarbu turėti gerą pusiausvyros jausmą, jis apsaugo nuo griuvimo. Manau, nemokamų mankštų miestiečiams prie tiltų jau nepakanka. Senjorai užsidaro namuose, dėl sveikatos problemų jie praranda gyvenimo džiaugsmą, patys panaikina savo socialinį gyvenimą, jie niekur nenori eiti. Reikia galvoti apie efektyvesnes priemones“, – kalbėjo sanatorijos „Pušyno kelias“ atstovė.

Į seminarą buvo kviečiami ne tik žurnalistai, bet ir sostinės vyresnio amžiaus žmonių bendruomenės. Deja, nei vieno senjoro renginyje nebuvo. „Gal griuvimų grėsmę senjorai ir suvokia. Jie tikrai bijo nukristi, tačiau žodžiai – šlapimo nelaikymas – vis dar juos verčia susigūžti. Apie tai kalbėti jie nepasiruošę, jie tą neigia iki paskutinio, nors būna jau taip akivaizdu, kad visi aplinkui užuodžia“, – sakė Jurga Misevičienė.

Silpstant regėjimui

Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl tokie dažni kritimai vyresniame amžiuje, į seminarą buvo pakviesta Akių sveikatos klinikos socialinė darbuotoja Aida Karčiauskienė. Specialistė sakė, jog akių ligos yra viena dažniausių priežasčių, nulemiančių kritimą. Pirmiausiai, dėl to, kad susilpnėjus regėjimui kažkokių kliūčių nepamatoma. Taip pat silpstantis regėjimas prisideda prie gyvenimo kokybės prastėjimo, užsidarymo namuose, fizinio aktyvumo sumažėjimo, visa tai, galiausiai, gali baigtis tuo, kad žmogus kris savo namuose.

2013 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu tirti 65 m. ir vyresni žmonės, parodė, jog iš tų, kurie patyrė traumas dėl griuvimo, net 62 proc. turėjo regėjimo sutrikimų. 23 proc. iš jų nukrito paslydę ant šlapių, slidžių grindų, 24 proc. dėl to, jog nepastebėjo kažkokios kliūties.

Vyresniame nei 65 m. amžiuje sergamumas akių ligomis yra didelis – 1000 gyventojų tenka 67 žmonės. „Jei žmogus jau kurį laiką bando susigyventi su kažkokiu sveikatos prastėjimu, pavyzdžiui, prastėjančiu regėjimu, jis gali to neįvardyti kaip blogiausio savo gyvenimo faktoriaus. Tačiau jei kažkas kinta staiga, smarkiai keičiasi ir požiūris į savo gyvenimo kokybę. Jeigu žmogui buvo svarbu darbas, tai išėjus į pensiją ir praradus įprastą gyvenimo būdą, jis teigs, jog jo gyvenimo kokybė smarkiai suprastėjo. Tuomet jis ims labiau kritiškai vertinti ir savo sveikatos būklę. Kaip žmogus vertina savo gyvenimo kokybės aspektą, priklauso nuo objektyvių ir subjektyvių dalykų. Subjektyvus paties žmogaus vertinimas labiausiai susijęs su požiūriu į savo gyvenimą, su tuo, kokius jis anksčiau turėjo sveikatos sutrikimus, kaip su tuo susitvarkė, susigyveno, ar jo socialinis gyvenimas buvo aktyvus“, – sakė A. Karčiauskienė.

Savo šlapimo bala

Patį netikėčiausią kritimo būdą – ant savo šlapimo balos – Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė išgirdo tarptautinėje šlapimo nelaikymui skirtoje konferencijoje prieš daugiau nei ketverius metus. „Įtampos šlapimo nelaikymas pasireiškia žmogui atliekant judesį. Jis keliasi iš lovos, išteka šlapimas, žmogus nepajunta, nepamato, slidesnio pado šlepetė slysteli ant šlapių grindų ir yra kritimas. Taip, nemažai žmonių prie lovos turi kilimėlius – tai apsaugo nuo tokių situacijų. Tačiau vonios kambarys yra labiausiai nesaugus. Senjorams vertėtų pagalvoti apie prie sienų, vonios kraštų tvirtinamas rankenas. Nuo situacijos, kai keliamasi iš lovos, geriausiai apsaugotų tinkama šlapimą sugerianti priemonė, naudojama nakčiai“, – sakė Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Pasak Inkocentro vadovės, šlapimo nelaikymas vyresniame amžiuje prisideda prie gyvenimo kokybės prastėjimo. „Yra nustatyta, kad pagal padaromą didžiausią žalą sveikatai ir gyvenimo kokybei, šlapimo nelaikymas yra pirmame trejetuke. Vyresnių nei 65 metų amžiuje šlapimo nelaikymas pasireiškia itin dažnai. Jis gali išsivystyti po chirurginių operacijų, dėl lėtinių ligų sukeltų pokyčių organizme, gali būti ir dėl naudojamų medikamentų. Tačiau nereikia galvoti, kad tai kažkoks prakeiksmas, kurio sulauks visi senjorai. Šlapimo nelaikymo galima išvengti, jei apie tai bus pradėta galvoti anksčiau, o jeigu jau jis prasidėjo, galima išsaugoti gyvenimo kokybę. Svarbiausia, kad jis nevirstų didžiausia gyvenimo našta, kad nepažeistų psichinės sveikatos ir neprisidėtų prie kitos didžiausios bėdos – griuvimų“, – pabrėžė J. Misevičienė.

Ji vyresnio amžiaus žmonėms patarė atidžiau įvertinti namuose esančią grindų dangą. „Slidus linoleumas ir šlepetės ne guminiu padu – tai beveik 100 proc. garantija, kad paslydus bus griuvimas. Tačiau seni kilimai, už kurių kraštų galima užkliūti – taip pat grėsmė patirti kritimą namuose“, – sakė specialistė.

Pasak renginyje dalyvavusio Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro gydytojo Zenono Javtoko, griuvimų prevenciją galima pradėti nuo mažų, bet veiksmingų dalykų, pavyzdžiui, žymėti batus slidumo koeficientais. „Ateina žmogus į parduotuvę nusipirkti batų ir mato, kurie jam labiau tinkami, nes esantis koeficientas užtikrins, jog žiemos metu jis juos dėvėdamas neslidinės“, – sakė Z. Javtokas. Toks pokytis, matyt, nėra jau toks lengvas, nes batų gamintojai tą galėtų įvardinti kaip papildomą rūpestį, išlaidas, o tai padidintų batų kainą… Galiausiai, senjorams tektų autis senus, nunešiotus batus slidžiu padu.

Naudingi kineziterapeutės patarimai

Vilniaus sanatorijos „Pušyno kelias“ kineziterapeutė Loreta Sapežinskienė seminare dalyvavusiems pateikė pluoštą patarimų, kaip galima būtų stiprinti pusiausvyros jausmą ir koordinaciją. Pasak specialistės, būtent tai tampa svarbiausiais veiksniais, padedančiais išvengti kritimo.

„Senyvo amžiaus žmonių daugės, jie įvardijami kaip viena pažeidžiamiausių visuomenės grupių, kurios sveikatai reikia skirti ypač daug dėmesio. Griuvimai vyresniame amžiuje smarkiai pažeidžia žmonių gyvenimo kokybę, prisideda prie jų socialinės izoliacijos ir rimtų sveikatos pokyčių. Todėl senjorams verta būti labiau aktyviems, stiprinti savo pusiausvyros ir koordinacijos pojūtį“, – sakė kineziterapeutė.

Štai keletas jos patarimų senjorams:

• Namuose tris kartus per savaitę skirkite laiko pusiausvyros lavinimui. Paprasčiausias pratimas – stovėjimas ant vienos kojos.
• Galite išbandyti sudėtingesnį pratimą – pabandykite pakelti vieną koją ir aplink ją apsukti kamuolį, paskui tą patį pakartokite kita koja.
• Pasidėkite ant grindų pagalvėlę ar didesnę knygą. Atsistokite ant jos abiem kojom, viena koja ženkite į šoną. Tokį „kryžiuką“ galima kartoti visomis kryptimis. Šis pratimas labai padeda išlavinti raumenis, kad jie tinkamai pasielgtų netikėtai už ko nors užkliuvus ar susidūrus su kokia kliūtimi.
• Iš lovos patariu nesikelti stačiai, gali apsvaigti galva ir dėl to įvyks kritimas. Geriau apsiverskite ant šono, nuleiskite vieną koją, kitą ir remiantis ranka atsisėskite.
• Leiskite akims apsiprasti, nes staiga pradėjus eiti, galima užkliūti už ne vienoje padėtų šlepečių ar naminio gyvūno.
• Taip pat neverta gėdintis einant į gatvę su savimi pasiimti lazdą. Ji gali apsaugoti nuo griuvimo paslydus.