Šlapimą nelaikančių pacientų mūsų šalyje daugėja, o jų priemokos, kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, mažėja. Išlaidų našta, kurią sukelia šlapimo nelaikymo diagnozė Europos sąjungos šalyse auga ir prognozuojama, kad augs. Tad kiek ES ir Lietuvai kainuoja šlapimo nelaikymo diagnozė? Ką vadina kokybiška slauga ir koks tokios slaugos ryšys su kitomis šlapimo nelaikymo ligos sukeliamomis išlaidomis? Apie viską plačiau skaitykite šiame tekste.

 

Slauga skaičiais

Naujausias Europos urologų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas skelbia, kad apie 55-60 milijonų europiečių kenčia nuo įvairių inkontinencijos (gebėjimo kontroliuoti šlapimo pūslę ir žarnyną) sutrikimų. Šių ligų našta visuomenei apima daugybę elementų pradedant nuo sergančiojo nedarbingų dienų iki atliekų (panaudotų įklotų, sauskelnių) šalinimo.

ES mastu inkontinencija kainavo valstybėms apie 69.1 milijardą eurų. Tai per pusę mažiau nei „kainavo“ kita diagnozė – diabetas. Tačiau neoficialias išlaidas inkontinencijos srityje 16 proc. padidina šeimos nariai, kurie slaugo, prižiūri, rūpinasi šlapimą nelaikančiais, slaugomais asmenimis. Jie kartais iš viso pasitraukia iš darbo rinkos, kartais turi dažniau imti nedarbingumo lapelius.

Ekonominė analizė parodė, kad jeigu nesikeis valstybių požiūris į inkontinencijos prevenciją, gydymą ir kokybišką slaugą, išlaidų suma gali padidėti 25 proc. ir 2030 metais siekti 86.7 mlrd. eurų.

 

Situacija Lietuvoje

Valstybinės ligonių kasos duomenis, mūsų šalyje mažėja šlapimą nelaikančių pacientų išlaidos. Per pastaruosius penkerius metus buvo skirta 3.6 karto daugiau lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų kompensuojamoms medicinos pagalbos priemonėms. „Šlapimo sulaikymui skirtų medicinos pagalbos priemonių kompensavimo išlaidos kasmet didėja, o pacientų išlaidos šių priemonių priemokoms padengti mažėja. 2023 m. valstybės biudžeto lėšomis padengta priemokų suma siekė 8.48 mln. eurų“, – rašoma VLK pranešime spaudai. Jame cituojama VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vyresnioji patarėja Irma Medžiaušaitė sako, kad per pastaruosius penkerius metus dvigubai padaugėjo pacientų, kurie naudoja šlapimo sulaikymui skirtas kompensuojamas priemones.

„Tai parodo beveik dvigubai išaugęs šių kompensuojamų medicinos pagalbos priemonių kiekis, o pacientų asmeninės išlaidos šių priemonių priemokoms padengti sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Pokyčiai užtikrino, kad ir finansiškai jautrioms gyventojų grupėms kompensuojamosios priemonės taptų prieinamos, o tai reikšmingai pagerino pacientų gyvenimo kokybę“, – pranešime cituojama I. Medžiaušaitė.

Ne vienerius metus veikiantis VšĮ Inkocentras rūpinasi sergančiųjų šlapimo ir išmatų nelaikymu gyvenimo kokybe. „Nuo veiklos pradžios kalbėjome apie tai, kad ignoruojant kokybės aspektą, išlaidos slaugai gerokai išauga. Džiaugiuosi, kad pagaliau mūsų šalyje po truputį imamas suvokti kokybiškos slaugos ir mažesnių išlaidų ryšys“, – sako Inkocentro vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

 

Kova dėl pažeidžiamiausių

Nuo 2020 m. vidurio valstybės biudžeto lėšomis pradėta padengti pacientų priemokos už įsigytas medicinos pagalbos priemones. VLK skelbia, kad dėl šios finansinės paramos pacientų išlaidos smarkiai sumažėjo. 2018 m. pacientai iš savo kišenės už šlapimo nelaikymo priemones sumokėjo 909 000 eurų, o pernai – 666 000 eurų. 2023 m. valstybė priemokoms kompensuoti išleido 8.5 mln. eurų.

„Skaitant šį pranešimą spaudai atrodo, kad buvo „pamiršta“ paminėti 2022 metų pabaigoje  tanku stumiamą Farmacijos ir Sveikatos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimų priėmimą. Inkocentras aktyviai siūlėsi dalyvauti priimant pokyčius, teikėme įžvalgas, kaip tas kompensavimo sistemos keitimas pakeis pacientų ir pačių jautriausių visuomenės grupių atstovų gyvenimo kokybę. Ne kartą sakėme, kad šie pakeitimai, jeigu jie bus priimti, sumažins vaistų ir medicininės pagalbos priemonių prieinamumą ir į dar didesnę atskirtį įstums gaunančius mažas pajamas bei vyresnius nei 75 metai asmenis. Daugybės įvairių raštų rašymas šalies valdžios institucijoms davė vieną teigiamą efektą – iš Seimui balsavimui pateiktų įstatymų pakeitimų buvo išbraukti nutarimai atimti visas lengvatas, kurias turi vyresni kaip 75 metų asmenys ir kiti pažeidžiamų grupių atstovai. Labai džiaugiuosi, kad pavyko pasiekti nors tokią mažą pergalę“, – atkreipia dėmesį J. Misevičienė.

 

Ką vadiname kokybiška slauga?

„Pasaulyje jau skaičiuojamos su šlapimo nelaikymu susijusios tokios išlaidos kaip pacientų nedarbingumo dienos, patalynės ir rūbų skalbimo išlaidos, šlapimą sugeriančių gaminių utilizavimas. Visi šie aspektai tiesiogiai susiję su kokybiška slauga. Šlapimą sugeriantys gaminiai turi gerai sugerti šlapimą, užrakinti šlapimo kvapą, nedirginti odos ir, ne mažiau svarbu, jų dydis turi būti tinkamas žmogui. Jeigu žmogus turi gerai šlapimą sugeriančias ir kvapą užrakinančias, jam tinkamas priemones, tai nedidins jo šeimos išlaidų suteptų rūbų ar patalynės plovimui. Nevers jo izoliuotis nuo visuomenės dėl sklindančios šlapimo kvapo baimės. Turimos kokybiškos šlapimą sugeriančios priemonės kartu su profesionalia slauga apsaugo nuo pragulų išsivystymo slaugomiems, gulintiems pacientams. Kokybiškos šlapimo sugeriančios priemonės judantiems pacientams nesukelia odos iššutimų, alerginių reakcijų, infekcinių susirgimų sukeltų šlapimą prastai sugeriančių priemonių. Todėl nedidinamos pacientų išlaidos šių pasekmių gydymui, įvairių vaistų ir priemonių odos priežiūrai pirkimui. Visus šiuos ryšius, tikiu, mūsų šalies valdžios institucijos dar suvoks ir išvys. Senstančios visuomenės dalis kasmet didėja, tad kokybiškos slaugos įtaką kitoms valstybės ir asmeninėms žmogaus išlaidoms būtina kuo greičiau suvokti ir įsivertinti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.