Prieš 50 metų įvyko pirmoji senėjimui skirta pasaulinė asamblėja. Jau tada stebėta tendencija, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vyresniais dabar įprasta vadinti žmones sulaukusius 65-erių. Tokių žmonių mūsų šalyje maždaug 20 proc. Skaičiuojama, kad 2050 m. vyresnių bus 28.5 proc. Ekspertai vieningai sutaria, kad jau dabar reikia imtis kažkokių veiksmų, kad būtų prisitaikyta prie iššūkių, kurie iškils visuomenėms senstant. Siūloma susitelkti į kelias vyresnio amžiaus žmonėms svarbias sritis. Plačiau apžvelkime, kokios tos sritys.

 

Amžiui palankūs miestai, erdvės, bendruomenės

Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos Statistikos skyriaus Gyventojų padalinio vadovė Lisa Warth Vilniuje vykusioje konferencijoje kalbėjo, kad vyresnio amžiaus žmonių proporcijos labiausiai ėmė ryškėti nuo 2020 metų. „Tai, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių – tai yra pasiekimas, tačiau tuo pačiu ir iššūkis, kuriam turime ruoštis, kad jis nevirstų šoku. Išskirčiau senėjimui palankios aplinkos sukūrimą, kad jis virstų reikiamu pamatu vyresnio amžiaus žmonių aktyvumui išsaugoti. Taip pat turi būti gerinamas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas. Tačiau būtina stengtis, kad ir patys žmonės dėtų pastangas per visą savo gyvenimą, kad sulauktų senatvės kuo geresnės sveikatos“, – kalbėjo Lisa Warth, vis pabrėždama fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos svarbų vaidmenį. Jos iniciatyva pradėtas projektas – amžiui palankių bendruomenių tinklo formavimas. Šio projekto metu buvo parengtas Amžiui palankių miestų vadovas, kuriame aprašoma, kaip turėtų atrodyti amžiui palankūs namai, erdvės, įvairios veiklos, kurios skatintų žmones į jas įsitraukti.

 

Sulaukti senatvės kuo sveikesniam

VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė ne vienerius metus rengianti paskaitas įvairiose vyresnio amžiaus žmonių bendruomenėse, organizacijose pastebi įvykusį pokytį žmonių požiūryje į fizinį aktyvumą. „Anksčiau buvo lyg ir įprasta, kad dalis vyresnio amžiaus žmonių, ypač tie, kurie susidūrė su sunkių ligų diagnozėmis, kad jie imasi kardinalių gyvensenos pokyčių: grūdinasi šaltame vandenyje, kas rytą mankštinasi, daug vaikšto, renkasi asketišką mitybą. Taip elgėsi tik dalis vyresnio amžiaus žmonių. Gali būti, kad kitą dalį nuo tokios „sveikos gyvensenos“ atbaidydavo radikalios formos. Pastaraisiais metais vyksta daug nemokamų mankštų vyresnio amžiaus žmonėms, įvairios paskaitos apie mitybą, maisto papildus, vyksta sveikatos patikrinimo programos. Vyresnio amžiaus žmonės ima suvokti, kad norint būti sveikesniam nereikia nerti į eketę, yra daug įvairių užsiėmimų, kurie smagūs, pavyzdžiui, linijiniai šokiai, jogos užsiėmimai ir pan. Aš stebiu labiausiai mane džiuginančią tendenciją, jeigu tik vyksta nemokami dubens dugno stiprinimo užsiėmimai, į juos suguža daug vyresnio amžiaus moterų. Tai labai gera tendencija. Mane labai džiugina, kad moterys suvokia, jog stiprūs dubens dugno raumenys leis apsisaugoti nuo šlapimo nelaikymo“, – sako gydytoja J. Misevičienė.

Specialistė pridūria, kad dar prieš dvidešimt metų toks sveikatos sutrikimas kaip šlapimo nelaikymas dažnai tapdavo tuo reikšmingu veiksniu, kuris priversdavo žmones užsidaryti namuose. „Turime prieš penkiolika metų darytų tyrimų duomenų – šlapimo nelaikymu sergantys žmonės nesisakydavo nei medikams, nei ieškodavo pagalbos, jie tiesiog slėpdavosi. Turime ir mes tokių žmonių laiškų, kur jei atvirai pasakojo, kaip pabėgdavo gyventi į kaimo gilumą. Dabar pastaruosius porą metų galima sakyti, kad stebiu visuomenės pokytį. Tą patvirtina iš žmonių gaunami laiškai, tą patvirtina skambučiai ir užsukę gyvai pasikonsultuoti žmonės. Suvokus, kad yra įvairių pagalbos būdų – vaistų, chirurginio gydymo, įklotų, sugeriančių veiksmingai šlapimą, vyresnio amžiaus žmonės nustojo vertinti šlapimo nelaikymą kaip pasaulio pabaigos pradžią. Dabar ši liga suvokiama kaip viena iš ligų, kuri, žinoma, daro įtaką gyvenimo kokybei, kyla ir finansinių išlaidų, tačiau tai nėra tragedija“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė.

Nustačius šlapimo nelaikymo diagnozę, vyresnio amžiaus žmogus gauna kompensaciją šlapimą sugeriančioms priemonėms įsigyti. „Teko konsultuoti ne vieną vyresnio amžiaus moterį. Užsukdavo jos pasitarti dėl gydymo būdų kol laukdavo vizito pas urologą. Laukti tenka netrumpai, tad prireikia šlapimą sugeriančių įklotų. Moterys be gėdos jausmo apžiūrinėja visus įklotų dydžius, klausinėja apie sugeriamumą, kvapo užrakinimą. Aš matau didelį pokytį visuomenės požiūryje. Ir mane tas labai džiugina. Moterys atėjusios pasakoja, kur buvo išvykusios, į kokius renginius planuoja eiti. Viena pasakojo apie studijas Trečiojo amžiaus universitete. Matau eilę veiksnių, kurie padėjo įvykti pokyčiui. Daug metų kalbėjome apie šlapimo nelaikymą. Tikiu, kad mums pavyko sugriauti tylos sieną ir iš dalies sumažinti stigmą, kuri buvo apvijusi šią ligą. Taip pat pavyko gauti šiam simptomui ligos statusą. Kai šlapimo nelaikymas buvo pripažintas liga, atsirado galimybė reikalauti kompensacijos šlapimą sugeriantiems gaminiams. Lėtai, bet užtikrintai daugiau kaip dešimt metų vyko sergančiųjų šia liga gyvenimo kokybės gerinimas. Neabejotinai prisidėjo ir tai, kad vyresnio amžiaus žmonės vis labiau nori būti socialiai aktyvūs, nenori sėdėti užsidarę namuose. Šių dienų gyvenimas siūlo tiek įdomių galimybių. Technologijos leidžia bendrauti su vaikais, anūkais kokiuose pasaulio kampeliuose jie bebūtų. Įvairios socialinės iniciatyvos vyresnio amžiaus žmonėms leidžia jiems daugiau sužinoti, nuolat plėsti savo akiratį, mankštintis, bendrauti. Manau, kad tai labai svarbu, tai iš tiesų reikšminga. O kai senjoras yra aktyvus, neblogos sveikatos, nesijaučia vienišas, tuomet jis jaučiasi laimingas“, – sako J. Misevičienė.

 

Laiminga senatvė

Lietuvos socialinių mokslų centro direktorius, prof. Boguslavas Boguževskis sako, kad mūsų civilizacija pirmą kartą susiduria su tokiu reiškiniu, kai vyresnio amžiaus žmonių daugiau nei jaunesnių. „Pensijinio amžiaus sulaukia vis labiau išsilavinę ir turtingesni žmonės. Vyresnio amžiaus žmonių vartojimas vis labiau apsprendžia bendrą vidaus vartojimo struktūrą. Ir turtas, ir rinkiminė galia ateityje bus sutelkta vyresnio amžiaus žmonių rankose“, – prognozuoja profesorius.

 

1. Boguževskio vardija laimingos senatvės veiksnius:

• tinkama sveikata,
• platus socialinis kapitalas,
• gebėjimas savarankiškai patenkinti savo materialinius poreikius,
• aktyvumas,
• dvasinės praktikos.

 

Jis sako, kad visi veiksniai vienodai svarbūs, nėra vieno reikšmingiausio, būtų tobula, jeigu kiekvieno vyresnio amžiaus žmogaus gyvenime jie visi egzistuotų. „Išplėtotas aktyvus bendruomeninis gyvenimas gali sėkmingai švelninti vyresnio amžiaus žmonių problemas. Jos gali veiksmingai padėti išsaugoti stabilumą ir pasitenkinimą gyvenimu. Kai žmogus priklauso kokiai nors bendruomenei, lengviau galima didinti jo judėjimą, siūlyti mankštintis, turėti turiningesnį laisvalaikį. Net kalbėtis apie maistą, gydymąsi, apie discipliną. Jeigu bendruomenėje vyksta savanoriškos veiklos, vyresnio amžiaus žmogus gali save realizuoti, išreikšti savo norą rūpintis, būti empatišku. Visus tikslus galima pasiekti greičiau ir efektyviau žmogui esant bendruomenėje“, – sako prof. Boguslavas Boguževskis.

 

Atgimstančios bendruomenės

Kauno Trečiojo amžiaus universiteto rektorė, prof. dr. Nijolė Petronėlė Večkienė sako, kad labai dažnai vyresnio amžiaus vieniši žmonės išgyvena savivertės problemą. „Mokymasis ir aktyvumas, susikūrimas sau veiklos – čia yra mūsų kartos problema. Dar ne visada mokame susikurti sau erdvę, kur galėtume save realizuoti. Bendruomenės kaip reiškinys jau buvo beveik išnykęs, dabar mes mokomės išsaugoti ir sukurti iš naujo bendruomenę“, – sako profesorė.

Trečiojo amžiaus universitetai daugeliui vyresnio amžiaus žmonių tapo ta bendruomene, kurioje jie gauna daug teigiamų emocijų, žinių, patirčių ir įvairių naudų. „Žmogaus sprendimas mokytis pažadina jame norą siekti naujų dalykų. Gebėjimas susivokti šiandien tarp tų visų naujų priemonių, informacijos, technologinių galimybių ir kažkaip ten įsirašyti, o paskui dar ir panaudoti tas naujas žinias, savo jau turimus įgūdžius – tai yra labai svarbu. Į mūsų universiteto susitikimus ateina vieniši žmonės, buriasi, bendrauja ir galima matyti, kaip keičiasi jų nuotaika, keičiasi ir jų sveikata. O teigiamos emocijos yra labai svarbu.  Socialinis aktyvumas yra ir energijos, ir palaikymo, ir džiaugsmo šaltinis“, – sako prof. Nijolė Petronėlė Večkienė.