Tualetiniu popieriumi apvynioti moteriški higieniniai įklotai, vaikiškos servetėlės naudojamos slaugomam žmogui „prausti“ – tai tik dalis istorijų, kurias slaugoje dirbantiems tenka išvysti. Didelis gėdos ir nesmagumo jausmas neretai išaugina aukštas sienas tarp slaugomo žmogaus ir slaugytojo. Pakalbinome įvairiose srityse dirbančias specialistes. Kaip atrodo žmogaus akistata su šlapimo nelaikymu? Ar lengva apie šią ligą kalbėtis? Ko reikia, kad dėl šlapimo nelaikymo neišsivystytų odos iššutimai ir patalpose netvyrotų šlapimo kvapas?

 

Pacientai mažai žino

Daiva Bajerčienė, Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja, kasdien susiduria su šlapimo nelaikymą turinčiais pacientais. Jos skyriuje konsultuojami ir vyrai, ir moterys. Dažniausiai čia skamba tokios diagnozės kaip šlapimo pūslės, inkstų, šlapimtakių vėžys, šlapimo pūslės pašalinimas, vyrų varpų vėžys.  „Moterys dažniau kreipiasi su šlapimo pūslės ir inkstų problemomis, vyrai – prostata, inkstai, šlapimo pūslė. Klaidingai manoma, kad tokios ligos ištinka tik vyresnio amžiaus žmones. Būna ir 18-19 metų pacientų ir jau pas juos išplitęs procesas… Jaunimas gal dėl neatsargumo, galvojimo, kad „viskas man gerai“, laiku nesikreipia į medikus. Ilgai nekreipia dėmesio į skausmus, aukštą temperatūrą, kraują šlapime. Ypač dažnai tenka susidurti su sėklidžių uždegimais jauniems vyrukams“, – pasakoja specialistė.

Daiva Bajerčienė jau vienuolika metų dirba onkourologijos srityje. „Aš pradėjau domėtis šlapimo nelaikančiais pacientais, nes mačiau kokia tai yra didžiulė problema. Pradėjau tuo domėtis, dalyvauti konferencijose, skaityti pranešimus, mačiau ir matau, kad žmonės neinformuoti. Jie senoviniais būdais bando kažką įsidėti, moterys kažkokius marliukus dedasi, teko matyti ir tualetiniu popieriumi apvyniotus įklotus. Kartais nežino, kad galima kreiptis į šeimos gydytoją ir gauti receptą nemokamoms priemonėms. Kai nežino apie kompensaciją, tada perka iš savų lėšų. O lėšų daug neturi, tada ima „kūrybiškai“ spręsti problemą. Vyrai dažnai nežino apie jiems skirtus įklotus. Visi gi rekomenduoja dėtis sauskelnes, tad vyrai dažnai pasako „jeigu užsidėsiu sauskelnes – viskas, būsiu nurašytas“. Tarsi jie atsidurs už kažkokios ribos. O kad yra toks kultūringas dalykas kaip įklotukai šlapimą nelaikantiems, mažai kas žino. Visus supažindinam, stengiamės kalbėti, nes tas yra labai svarbu“, – sako slaugytoja.

 

Trūksta drąsos ir pinigų

„Žmonės atsidūrę mūsų skyriuje neretai nežino, kad galima kreiptis pas šeimos gydytoją ir gauti šlapimą sugeriančių priemonių nemokamai. Teikiu tokią informaciją kiekvienam pacientui, nes turiu vyresnio amžiaus tėvus ir puikiai žinau situaciją. Mano tėvams 89 metai. Žinau, kaip sunku įtikinti vyresnio amžiaus žmogų pasakyti gydytojui, kad jis turi šlapimo nelaikymą, nes jam gėda. Mama mano gėdijosi pasakyti šeimos gydytojui, turėjau aš pasakyti, kad ji nelaiko šlapimo šiek tiek. Ir po to kai žmones įtikini pasisakyti, įsigyti tinkamų, gerų priemonių, jie ateina, dėkoja. Vyrai dažnai užsuka pasakyti ačiū, kad parodėm įklotus, nes su jais jie jaučiasi gerai, daugumai nereikia sauskelnių. Tiesiog žmonės bijo kalbėti ir kai pradedi su jais kalbėtis – nurausta, o po to supranta, kad tu siūlai realią pagalbą, realų produktą“, – sako slaugytoja.

Specialistė įsitikinusi, kad jeigu šeimos gydytojo lygyje būtų daugiau suteikiama informacijos pacientui, jiems būtų lengviau dirbti. „Nebus per daug informacijos. Ypač svarbu, kad informacija būtų bukletuose, jaunesniems žmonėms galima duoti internetines nuorodas į straipsnius. Pasakymas žodžiu neužsifiksuoja, juk žmonės patiria stresą – jie išgirdo onkologinės ligos diagnozę, jie būna afekto būsenoje“, – pasakoja slaugytoja D. Bajerčienė.

Slaugytoja Daiva Bajerčienė sako dedanti daug pastangų, kad žmonės išvažiuotų į namus aukštai iškėlę galvą, žinodami, kad jie gerai susitvarkys su turimu šlapimo nelaikymu, kad yra pagalba iš valstybės, kad tų priemonių pasirinkimas yra ir galima pasirinkti sau tinkamiausią priemonę.

 

Priemonių gausa

Ar po onkologinių ligų gydymo dingsta šlapimo nelaikymas ar išlieka? Specialistė sako, kad būna visaip. „Priklauso nuo paciento amžiaus, nuo organizmo ypatumų, nuo gretutinių ligų, nuo komplikacijų buvimo ar nebuvimo po operacijos, nuo paties paciento stengimosi laikytis pooperacinių taisyklių. Būna tokių pacientų, kuriems sakai, kaip reikia elgtis po operacijos, o jie tarsi pro ausis tuos  nurodymus praleidžia. 3 mėnesiai po operacijos yra labai svarbūs. Duodame rekomendacijas, ko nedaryti ir ką daryti. Reikia su savim dirbti. Visiems atrodo, kad operaciją padarė ir viskas“, – sako slaugytoja. Daliai pacientų tenka ir po gydymo naudoti šlapimą sugeriančias priemones. Todėl, pasak Daivos Bajerčienės, svarbu žmogui suteikti kuo daugiau informacijos.

Kaip susigaudyti priemonių gausoje? „Manau, geriausiai čia padeda informaciniai bukletai. Mums VšĮ Inkocentras davė nemažai bukletų ir aš juos pacientams dalinu. Buklete yra trumpi aprašymai visų priemonių, žmonės susipažįsta su esama gausa ir paskui jau gali su vaistininku konkrečiau kalbėtis. Tikrai būtų smagu jeigu šeimos gydytojai kiekvienam pas juos apsilankiusiam vyresnio amžiaus žmogui duotų tą bukletą, reiks nereiks, tegul turi, tegul žino, gal vieną dieną prisireiks“, – sako slaugytoja D. Bajerčienė.

Ji sako, kad skyriuje prižiūrint gulinčius pacientus, svarbiausiu kriterijum slaugos priemonei tampa jos sugeriamumas. „Mes mylim tuos gamintojus, kurie gamina kvapą neutralizuojančius gaminius, kai sugeriamumas atitinka tai, kas yra reklamuojama, deklaruojama“, – šypsosis slaugytoja. – „Žmonėms svarbu kvapo sugėrimas, priemonės dydis ir kiti parametrai. Kokybiškesnė prekė, manau, yra ta, kur deklaracijos atitinka realybę“.

 

Asmens higiena – labai asmeniška

Penkis metus labdaros ir paramos fonde „Pagalbos namuose tarnyba“ dirbanti socialinio darbuotojo padėjėja Silva Čiumbarė kasdien skuba į vyresnio amžiaus kauniečių namus. Ji padeda slaugomam žmogui susitvarkyti namus, nusipirkti maisto, jį pagaminti, palydi į gydymo įstaigą, padeda įsigyti vaistų. Jeigu žmogus jau nevaikšto, tuomet jis apiprausiamas, keičiamos sauskelnės, maitinamas.

Fondas egzistuoja dešimt metų, šiuo metu globoja apie 150 žmonių, mažiau nei pusė jų – nesikeliantys iš patalo.

„Visi pabrėžia tą nesmagumų, nes čia toks asmeniškas, privatus reikalas ir net jeigu žmogus jau ne viską supranta, bet gėdos jausmą išgyvena. Taip yra. Aišku, ilgainiui žmogus prie visko pripranta, bet kad keičiant sauskelnes ar prausiant jaučiasi nejaukiai, tai taip, nes vis tiek tai per daug intymūs dalykai. Kaip mažinam tą gėdos jausmą? Kadangi žmogų matom jau nebe pirmą kartą, gal matėm jį dar vaikštantį, dabar lankom jau nevaikštantį, tai per laiką užsimezga draugiškesnis santykis. Tą nesmagumo jausmą gali sumažinti kalbinant žmogų, pasakant jam, kas bus daroma: dabar apsiprausim, aš jus atklosiu, nuprausiu, pakeisiu sauskelnes. Kai žmogų kalbini, aiškini, ką darysi, žmogus visiškai kitaip reaguoja“, – sako Silva Čiumbarė.

Specialistė sako, kad apie asmens higieną sunku kartais kalbėtis ir su tais, kurie dar vaikšto. „Žmonės sunkiai apie tai kalba, kai kurie slepia, nenori kalbėti, bet matai gi sauskelnes, reikia išnešti maišą panaudotų. Bendrauji, paklausi, ar paprašėt, kad daktarė išrašytų nemokamų? Ar pats perkat ar reikia nueiti nupirkti? Kiti iš karto apie tai šneka, sako, vat aš turiu sauskelnes, mergaitės, išneškite, visą laiką būna maišas prikrautas. Sako, aš nelaikau šlapimo. Šlapimo nelaikymas yra tema iš tabu serijos, nėra, kad visi laisvai apie tai kalbėtų. Tačiau kai klausi, tada pasisako. Vyresnį žmogų įmanoma prakalbinti ir pasikalbėti net ir apie šlapimą sugeriančias priemones. Nors kai kuriems nedrąsu, bet vis tiek mes esame arti tų žmonių, juk perkam jiems viską, siena tarp mūsų labai plona“, – sako S. Čiumbarė.

 

Valymas ir šlapimą sugeriančios priemonės

Socialinio darbuotojo padėjėja S. Čiumbarė pasakoja, kad nesikeliantys iš patalo žmonės kasdien apiprausiami specialiomis kūno valymo servetėlėmis arba drėgnu rankšluosčiu suvilgytu šiltame vandenyje. „Artimieji kartais nuperka paprasčiausias vaikiškas drėgnas servetėles. Bandai tada artimiesiems pasakyti, kad geresnę priemonę nupirktų. Kur su vaikiška valai ar kur specialias naudoji priemones, kurios sukurtos tokiems žmonėms prižiūrėti, plauti galvą, apvalyti visą kūną. Artimieji kartais nežino, nesupranta, o kartais nenori daugiau išleisti pinigų… Mes reikalauti negalime, galime tik paprašyti. Gulintiems gresia iššutimai arba pragulos. Labai svarbu, kad neišsivystytų šie odos pažeidimai“, – sako socialinio darbuotojo padėjėja.

Paklausta, kokias priemones naudoja jos prižiūrimi senjorai šlapimui sugerti, atsako, kad priemones perka artimieji. „Svarbiausia, kad priemonės būtų kokybiškesnės, orui pralaidžios. Jeigu priemonės nesugeria šlapimo kvapo, tai labai greitai atsiranda kvapas visuose namuose. Kuo ilgiau žmogus būna su nekokybiškom priemonėm, tas kvapas labai greitai pasklinda ir įsigeria į visus namų baldus“, – sako Silva Čiumbarė. – „Gulinčiam žmogui lengviau uždėti priemonę su lipdukais, lengviau ją pakeisti. Sauskelnes labiau rekomenduoju dar vaikštantiems senjorams, nes jie patys gali jas užsimauti, nusimauti“.

 

Pokalbiai su valdžia ir medikais

VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė įsitikinusi, kad gera slauga bus jeigu visi sektoriuje dirbantys gerai atliks savo darbą. „Kartais žmonės sako, kad nieko nežino apie jiems priklausančias nemokamas kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones. Vadinasi, šeimos gydytojas nepasakė, nors galėjo. Aišku, situaciją sunkina žmonių nenoras prisipažinti apie turimą šlapimo nelaikymą. Tačiau tai yra įveikiamos kliūtys. Informacijos suteikimas turinčiam šlapimo nelaikymą, jo artimiesiems – apie priemones, odos priežiūrą, kompensavimo tvarką – tai yra vienas svarbiausių geros slaugos elementų,“ – sako J. Misevičienė.

Specialistė sako, kad gera slauga neįmanoma be tinkamai parinktų, kokybiškų slaugos priemonė. „Tik tai leidžia taupyti slaugos kaštus slaugos institucijose ir, bendrai, mažina valstybės išlaidas. Jeigu yra kokybiškos šlapimą ir išmatas sugeriančios priemonės – mažėja personalo darbo kaštai, rečiau slaugos srityje dirbantys žmonės ima nedarbingumo lapelius, slaugoje dirbantys specialistai gali daugiau laiko skirti kitoms slaugos procedūroms. Pietų Korėjos, Skandinavijos šalyse atlikti tyrimai ir pilotiniai projektai slaugos įstaigose parodė, kad kokybiškos slaugos priemonės sumažina skalbimo, panaudotų sauskelnių išvežimo kiekius ir su tuo susijusius kaštus. Tai užtikrina tvarumą, nes mažėja sunaudojamų sauskelnių kiekiai“, – aiškina J. Misevičienė.

Nemokamas konsultacijas teikiančios įstaigos vadovė sako, kad sunkiausia buvo įtikinti valdžios institucijas, jog žmonės, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių jiems pasireiškia šlapimo nelaikymas, turi teisę gauti kompensaciją priemonėms įsigyti. „Reikėjo nemažai pastangų įtikinti, kad kompensacija turėtų būti teikiama pagal šlapimo nelaikymo buvimo faktą. Vėliau kovojome, kad kompensuotų ne vieną priemonę per parą, o tris. Per dešimtmetį mums pavyko nemažai pasiekti. Dabar laukia naujas iššūkis – atlaikyti prastų ir nekokybiškų slaugos priemonių invaziją į kompensavimo sistemą. Valdžios atstovų vaikymasis „mažiausios kainos“ slaugoje yra labai prasta praktika. Čia itin svarbu kokybiškos priemonės, tik taip galima užtikrinti, kad nebus iššutimų, pragulų ir kitų odos pažeidimų, kad patalpose netvyros šlapimo kvapas. Tad dirbame keliomis kryptimis: žmonių informavimas, medikų informavimas ir derybos su valdžios institucijomis. Ir panašu, kad tokį darbą dar reikės daryti ne vienerius metus“, – šypsosi Jurga Misevičienė, VšĮ Inkocentras vadovė.