Prostatos vėžys turi net kelias minimas datas: rugsėjo 15 d. Europos urologų asociacija yra paskelbusi Pasauline kovos su prostatos vėžiu diena, o lapkritis yra paskelbtas kovos su prostatos vėžiu mėnesiu. Prostatos vėžys išlieka dažniausia vyrų onkologine liga – jis sudaro 32 proc. nuo visų vyrams diagnozuojamų onkologinių susirgimų. Dažnai vyrus ir jų artimuosius dėl prostatos vėžio gydymo sukeltų pasekmių (šlapimo nelaikymo) konsultuojanti VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė sako – vyrai yra jautrūs pacientai, jiems reikia, kad apsilankymas gydymo įstaigoje keltų kuo mažesnį stresą. Šalies gydymo įstaigos įsidiegia vis modernesnius diagnostinius ir gydymo metodus. Iš vyrų prašoma tik vieno – sudalyvauti prevencinėje patikros programoje.

 

Išgyvenamumas ilgėja

Priešinės liaukos vėžio sergamumo rodikliai Lietuvoje yra didesni nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, susirgusiųjų šiuo vėžiu išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra geri. Reliatyvus 5-erių metų išgyvenamumas susirgus priešinės liaukos vėžiu Lietuvoje – 97,2 proc.

„Išgyvenamumo rodikliai yra gana geri. Nustačius priešinės liaukos vėžį pirmoje stadijoje 5-metų išgyvenamumo rodikliai  siekia 100 proc. Daugiau nei pusė visų prostatos vėžio atvejų Lietuvoje diagnozuojamos ankstyvos I ir II stadijos.  Bendri ligos išgyvenamumo rodikliai taip pat atitinka europinį lygį. Tačiau tokie puikūs rezultatai buvo ne visada. Dėl didelio sergamumo ir anksčiau buvusių prastų išgyvenamumo rodiklių, mes vieninteliai Europoje vykdome prevencinę programą ankstyvam prostatos vėžio aptikti. Todėl vis dažniau prostatos vėžį diagnozuojame ankstyvoje stadijoje, kai liga gerai kontroliuojama. Be abejo, tam svarbu kad kuo daugiau 50-69 metų vyrų aktyviai dalyvautų prevencinėje programoje, pasitikrintų PSA rodiklį,” – rugsėjį minint pasaulinę prostatos vėžio žinomumo dieną kalbėjo NVI vadovė, prof. Sonata Jarmalaitė.

 

Naujas metodas diagnostikoje

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro vadovo doc. Arūno Želvio, pirmasis žingsnis nustatant prostatos vėžį – šeimos gydytojo paskirtas kraujo tyrimas, kurio metu nustatomas prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekis. Jei šis rodiklis padidėjęs, tuomet tikslinga gydytojo urologo konsultacija, kurios metu bus paskirti kiti tyrimai. „Žmonės baiminasi prostatos biopsijos tyrimo per tiesiąją žarną. Geroji žinia yra ta, kad vis dažniau taikomas naujas metodas, biopsijos atlikimas per odą. Ši metodika taikoma su bendrine nejautra – pacientas nieko nejaučia, procedūra neilga, pacientas tą pačią dieną gali būti išleidžiamas į namus“,– sako doc. A. Želvys.

 

Daugėja gydymo galimybių

Vilniaus „Kardiolitos klinikų” Urologijos centro gydytojas urologas Jurijus Makevičius sako, kad daliai sergančių prostatos vėžiu skiriamas aktyvus stebėjimas. Šis būdas naudojamas tada, kai yra diagnozuotas kliniškai nereikšmingas, mažo piktybiškumo ir žemos progresyvumo rizikos  prostatos vėžys. Tokiu atveju pacientas turi apsilankyti pas urologą kas 3-4 mėnesius.

„Pacientams, kuriems diagnozuojamas kliniškai reikšmingas prostatos vėžys, Lietuvoje yra taikomi visi šiuolaikinės medicinos gydymo būdai: chirurginis, hormoninis, išorinio ar vidinio pobūdžio spindulinė terapija bei chemoterapija. Šiuo metu pasaulyje yra išbandomi ir nauji chirurginiai prostatos vėžio gydymo būdai, pavyzdžiui gydymas ultragarsu su fokusuotomis bangomis. Pasaulyje taikoma krioterapija, kai  prostatos vėžys yra užšaldomas ypač žemoje temperatūroje, o atitirpdamas išnyksta, jau pradedama taikyti ir Lietuvoje. Jeigu vėžys su metastazėmis yra išplitęs į kaulus, galima skirti gydymą radioaktyviu izotopu, kuris pagerina gyvenimo kokybę ir išgyvenamumą. Kuo anksčiau diagnozuosime prostatos vėžį, tuo daugiau galėsime jo stabdymui skirtų gydymo būdų taikyti. Tai reiškia, kad galėsime skirti kombinuotą gydymą, pasižymintį aukštu išgyvenamumo ir žemo mirtingumo rodikliu“, – sako Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ urologas J. Makevičius.

Vyresni nei 70 metų amžiaus vyrai arba pacientai, kuriems diagnozuojamas ligos recidyvas, skiriamas radioterapinis gydymas, kur yra galimybė parinkti maksimaliai radikalų, bet su minimaliu šalutiniu poveikiu gydymą. Deja, vis dar apie 15 proc. vyrų prostatos liga nustatoma ketvirtos stadijos. Tuomet jau būtinas sisteminis gydymas: be įprastinės hormonoterapijos, aktyviai skiriami naujos kartos hormonoterapiniai preparatai arba speciali chemoterapija.

Anot Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovo, Lietuvos urologų draugijos prezidento prof. Mindaugo Jievalto, nuolat daugėja prostatos vėžio gydymo galimybių. „Į kompensuojamų vaistų sąrašą įtrauktas dar vienas vaistas. Sąraše yra dar kitų labai laukiamų vaistų. Nors reikia pasakyti, kad trūksta finansavimo kai kuriems ištyrimo metodams, kuriuos turi kaimyninės šalys, o mes neturime. Tačiau džiugu, kad moksliniai tyrimai vyksta, turima informacija leidžia modifikuoti metodikas, pažanga juda toliau“, – kalbėjo profesorius rugsėjo mėnesį vykusiame renginyje, skirtame prostatos vėžiui.

 

Dėmesys pooperaciniam reiškiniams

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje sukurtos palankios sąlygos uroonkologinių pacientų diagnostikai, gydymui bei, bendradarbiaujant su kitų sričių gydytojais specialistais, tolesniam jų stebėjimui. Ligoninėje kasmet atliekama apie 400 prostatos biopsijų įtariant prostatos vėžį ir apie 100 radikalių prostatos pašalinimo operacijų. Auksiniu prostatos vėžio gydymo stadartu laikomos robotinės prostatos pašalinimo operacijos Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau tapo kasdienės. Daugumai pacientų robotinės operacijos išsaugo normalų šlapinimasi ir erekciją. Pasak ligoninės Urologijos skyriaus vedėjo Raimundo Venckaus, virš 90 proc. operuotų vyrų po tokių operacijų pilnai valdė šlapinimąsi, jiems nebuvo būtinas įklotų vartojimas.

„Apie 80 proc.  naujai nustatomo prostatos vėžio yra lokalus ar lokaliai išplitęs ir galimas gydymui radikalios prostatektomijos operacija. Robotinė radikali prostatektomija tapo auksiniu gydymo standartu, nes 3D video sistema, judesių preciziškumas leidžia tiksliau identifikuoti anatomines struktūras, jas išdalinti ir suformuoti uretros – šlapimo kaklelio jungtį akies kontrolėj. Visi šie patobulinimai sumažina galimų komplikacijų riziką, pagreitina šlapimo valdymo ir erekcijos atsistatymą, didina opercijos radikalumą pilniau šalinant auglį. Studijavome savo 150 atliktų robotinių operacijų rezultatus. Nustatėme, jog virš 90 proc. operuotų vyrų po operacijos pilnai valdė šlapinimąsi, jiems nebuvo būtinas įklotų vartojimas”, – sako Klaipėdos universitetinės ligoninės Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus.

 

Profilaktikoje vyrai dalyvauja vangiai

Pasak VšĮ Inkocentras vadovės, Jurgos Misevičienės, prostatos vėžio ankstyvos diagnostikos programoje per dešimtį metų sudalyvavo tik 45 proc. tų vyrų, kuriems rekomenduojama programoje dalyvauti. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai 48 000 vyrų, galėjusių sudalyvauti prevencinėje priešinės liaukos (prostatos) ankstyvosios diagnostikos programoje, nusprendė likti namuose. 2020 m. dėl pandemijos dalyvavimas profilaktinėje patikros programoje sumažėjo 33 proc.

„Vyrai slepiasi ir atidėlioja apsilankymą pas gydytoją. Esami modernūs diagnostikos metodai turėtų įtikinti, kad nėra ko bijoti, kad geriau sužinoti kuo anksčiau apie pirmuosius pokyčius negu nekreipti dėmesio į organizmo siunčiamus signalus kol nesulaukiama 4 vėžio stadijos“, – sako J. Misevičienė.

Pagal Lietuvoje veikiančią prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 50-69 metų vyrai kviečiami nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. Dažnumą nustato šeimos gydytojas.

Medikai pabrėžia, kad vyrai, kurių artimi giminės (tėvas, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu, turi šiek tiek didesnę šios ligos riziką. Jei keletas šeimos moterų sirgo krūties vėžiu, ypač jei jos susirgo būdamos mažiau nei 40 metų amžiaus, tai gali reikšti, jog šeimos palikuonys paveldi mutavusį geną. Tos šeimos vyrai gali turėti padidėjusią prostatos vėžio riziką.  Jei artimų giminių grupėje nustatomas prostatos vėžys, rekomenduojamas PSA (prostatos specifinio antigeno) testo tyrimasis nuo 45 m. amžiaus.

 

Šlapimo nelaikymas – ne baubas

„Gydytojai jau ima suprasti, kad po chirurginio prostatos vėžio liekantys liekamieji reiškiniai tokie kaip šlapimo nelaikymas, dažną vyrą verčia kurti baubus ir pasakoti kitiems „kaip jiems viskas blogai baigėsi“. Tikiu, kad vieną dieną apie šlapimo nelaikymą kaip chirurginio gydymo pasekmę kalbėsime praėjusiu laiku. Dabar dar, deja, dažnam vyrui, įveikusiam vėžį tenka susidurti su kitu iššūkiu – šlapimo nelaikymu. Vėžio nustatymas ankstyvoje stadijoje ir kiti gydymo metodai leistų to išvengti. Todėl būtina dalyvauti prevencinėje programoje“, – sako Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

Trukčiojanti šlapimo srovė, pasikeitusi šlapimo srovės trajektorija, naktinis noras pasišlapinti – tai požymiai, išduodantys, kad prostatoje jau yra pokyčių. Kai yra pokyčių prostatoje, vyras gali matyti, kad šlapimas labai nedideliais kiekiais išteka nuolat. Tai vadinama persipildymo šlapimo nelaikymas, kai šlapimas varva lašeliais. Diagnozavus šlapimo nelaikymą, priklauso valstybės kompensacija šlapimą sugeriančioms priemonėms.

„Šlapimo nelaikymui gydyti yra įvairių priemonių, pradedant vaistais ir baigiant įvairiomis chirurginėmis priemonėmis. Žinoma, užtrunka, kol laukiama apsilankymų pas gydytojus, kol atliekami tyrimai ir kitos medicininės procedūros. Per tą laiką reikia toliau gyventi, neužsidaryti. Šlapimo kvapą puikiai sugeria šiuolaikinės šlapimą sugeriančios priemonės. Yra kuriamos priemonės specialiai vyrams, jos net daromos juodos spalvos, kad būtų išsaugotas diskretiškumas, galima būtų priemones priderinti prie apatinio trikotažo“, – sako J. Misevičienė.

Pasak specialistės, informaciją apie įklotus vyrai gali gauti bet kurioje vaistinėje, jeigu nedrąsu apie tai kalbėtis akis į akį, galima skambinti Inkocentro telefonu, gausite nuotolinę nemokamą konsultaciją. „Nėra gėda turėti šlapimo nelaikymą, gėda – nieko su tuo nedaryti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.