Pasaulis vos vieną dieną per metus atsimena sergančiuosius Alzheimerio liga. VšĮ Inkocentras Jurga Misevičienė sako – šiuos žmones turėtume prisiminti kasdien, nes jie pamiršta patys save. „Jie neprisimena ką darė prieš kelias minutes, jie pamiršta savo artimuosius. Gerai jeigu šia liga sergantieji turi kas jais pasirūpina. O jeigu toks žmogus gyvena kur nors prie miško, vienkiemyje? Jeigu jis turi šlapimo nelaikymą, aukštą kraujospūdį ir dar kokią nors ligą? Juos aplanko tik socialiniai darbuotojai ir policija. Dėl ligos ir jos sukeltų pasekmių atminties netenkantis žmogus atsidūria visiškam užribyje“, – sako J. Misevičienė. Kaip galime pasirūpinti savo artimaisiais, kuriems reikia slaugos? Kaip padėti atminties neturinčiams senjorui? Kaip padėti Alzheimeriu sergančiam susidoroti su kitomis ligomis?

Tyrimas – artimųjų globoti nėr kada

Kas penktas Lietuvos gyventojas savo aplinkoje turi vyresnio amžiaus artimųjų, kuriems reikia nuolatinės priežiūros dėl sveikatos būklės ar periodinės pagalbos kasdienėse užduotyse, pavyzdžiui, nusiprausti, padaryti valgyti ar nueiti į parduotuvę. Tačiau tik 21 proc. turinčių tokių artimųjų teigia, kad tam gali skirti pakankamai laiko, rodo Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas.

„Spinter tyrimai“ reprezentatyvus šalies gyventojų nuomonės tyrimas atskleidė, kad 34 proc. turinčių vyresnio amžiaus artimųjų, kuriems reikia globos, jiems negali skirti pakankamai laiko, o 45 proc. – gali pagelbėti tik iš dalies. Pagrindinės priežastys, kodėl jie nepasitelkia pagalbos iš išorės: per brangu (39 proc.), nepasitikima kitais žmonėmis (22 proc.) ar nežinoma, kur kreiptis (9 proc.).

„Kasmet keliaujame po Lietuvą, skaitome paskaitas apie slaugą, apie slaugos priemones ir kaip padėti sau ar savo artimiesiems, kurie turi šlapimo nelaikymą, kitų ligų. Kas kartą matau socialinius darbuotojus, slaugytojas. Jie yra rajonų gailestingumo centrai, jie žino kiekvieną savo apylinkės gyventoją, kuriam reikia pagalbos. Tačiau aiškiai suvokiu, kad tos moterys ir vyrai neša ant savo pečių per didelę naštą, nes slaugomų asmenų yra daug. Manau, kad nemaža pagalba čia galėtų tapti bendruomenės. Tik, žinoma, eiliniams bendruomenės nariams gali nepakakti žinių ir kompetencijos. Džiaugiuosi, kad atsiranda modernių sprendimų, padedančių slaugyti artimuosius“, – sako J. Misevičienė.

 

Modernūs sprendimai slaugant

Socialinės pagalbos platformos „Pagalba slaugant“ vystytojas Vytautas Pranskūnas pristato naują projektą.

„Platformos veikimo principas paprastas – vienoje pusėje turime vyresnio amžiaus žmones ar jų artimuosius, kurie nurodo kokios ir kada jiems pagalbos reikia, o kitoje – platformoje registruotus ir patikrintus asistentus, kurie turi laisvo laiko ir už savo nustatyti valandinį įkainį priima pagalbos prašymus konkrečioms užduotims“, – teigia V. Pranskūnas.

Informaciją kada ir kokių paslaugų reikia vyresnio amžiaus žmonės ar jų artimieji pateikia programėlėje ir vėliau patys išsirenka asistentą iš sąrašo žmonių, kurie išreiškė norą padėti. Pastaruoju gali tapti bet kuris Lietuvos gyventojas – tereikia užsiregistruoti platformoje, praeiti saugumo patikrinimo ir tapatybės nustatymo procedūrą, nustatyti savo valandinį įkainį bei norimas teikti paslaugas.

„Visas bendravimas tarp abiejų pusių ir atsiskaitymas už paslaugas vyksta programėlėje. Tai leidžia išvengti tarpininkų ir užtikrinti mažesnes paslaugų kainas nei samdant nuolatinius pagalbininkus. Suprantame, kad saugumas ir pasitikėjimas čia itin svarbus, todėl kiekvieną, norintį užsiregistruoti asistentu, atidžiai tikriname, bendradarbiaujame su viena didžiausių ir saugiausių tarptautinių mokėjimų platformų, kuri padeda atlikti žmogaus tapatybės nustatymo procesą. Taip pat kiekvieną asistentą galima įvertinti, atsižvelgus į jo atliktų paslaugų kokybę, o iškilus nesklandumas – tiesiogiai susisiekti su mūsų komanda“, –  sako V. Pranskūnas.

 

Lipdukas ant lango

Dar viena graži iniciatyva įgyvendinta Utenoje – „Aš saugus savo kieme“. Utenos policijos bendruomenė, rajono savivaldybė ir seniūnijos įgyvendina prevencinę priemonę „Savo kieme aš saugus“. Vienkiemių gyventojai informuojami apie asmens ir turto apsaugą, pasirūpinama kokybišku gyvenamosios vietos prieigų apšvietimu, kad teritorija taptų gerai matoma, nepalanki asmenims daryti teisės pažeidimus ir nusikalstamas veikas.

Rugpjūčio pabaigoje Utenos policijos bendruomenės pareigūnai lankėsi pas vienkiemių gyventojus. Ant gyvenamųjų pastatų buvo iškalinti LED švietuvai su judesio davikliais ir saulės baterijomis, išklijuoti prevenciniai lipdukai „Mus ir mūsų turtą saudo policija“. Pareigūnės patarė senjorams kaip apsaugoti save ir savo turtą, siekiant išvengti vagysčių ir sukčiavimo atvejų, įteikė dalijamąją informaciją. Planuoja, kad Utneos rajono vienkiemių gyventojams, gyvenantiems atokiose vietovėse, bus įteikti saugos įrenginiai – pagalbos mygtukai.

„Vyresniame amžiuje prastėjant atminčiai ir kognityvinėms funkcijoms keičiasi žmogaus pasaulio priėmimas. Vyresnio amžiaus žmonių artimieji dažnai pažymi, kad jų giminaitis tapo įtaresnis, labiau dėl ko nors nuogąstauja. Progresuojant demencijoms gali atsirasti dažnesni pasireiškimai tokių situacijų, kad „mane apvogė“, „dingo mano daiktai“. Manau, kad jei nuošaliau gyvenantis vyresnio amžiaus žmogus bus pabendravęs su policijos pareigūnu, iš jo išgirs, kaip apsaugoti save ir savo turtą, jie jausis saugiau“, – sako J. Misevičienė. – „Galvoju, kad tokios vietinių bendruomenių iniciatyvos labai svarbios, ypač tiems senjorams, kurie jau ima netekti atminties, kuriems ima reikštis Alzheimerio simptomai“.

 

Kaip padėti, kai viskas pamirštama

Pasak VšĮ Inkocentras vadovės Jurgos Misevičienės, maždaug vienas iš aštuonių vyresnių kaip 65 metų asmenų serga Alzheimerio liga. „Prieš 8 metus vienoje paskaitoje dr. Arūnas Vaitkevičius, VUL Santaros klinikų Atminties sutrikimų kabineto gydytojas sakė, kad slaugant sergantį Alzheimeriu itin svarbu laiku skirti gydymą. Jis pabrėžė ir tai, kad ne mažiau svarbu gydyti gretutines ligas ir iš karto įsivertinti slaugytojo poreikį. Daktaras kalbėjo ir apie tai, kad pacientui reikia nustatyti pagalbos ir paramos šaltinius. Manau, tų šaltinių dabar galime rasti žymiau daugiau nei jų buvo prieš 8 metus. Internetinės slaugytojų paslaugas teikiančios platformos, vietos bendruomenės pagalba – visa tai leidžia daugeliui žmonių nelikti nematomiems ir pamirštiems“, – sako J. Misevičienė.

Slaugantiems ir padedantiems žmonėms VšĮ Inkocentras vadovė siūlo dažniau vyresnio amžiaus žmogaus paklausti, ar prabunda naktimis į tualetą, ar nebūna dienos gale šlapios apatinės kelnaitės. „Tai kontroliniai klausimai, kurie leis suvokti, ar žmogui neprasideda šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas kai yra dar ir atminties sutrikimai, labai blogina žmogaus būklę. Jausti gėdą žmogus nepamiršta ir tas jausmas yra visai nereikalingas. Tereikia įpratinti žmogų naudotis slaugos priemonėmis, kad tai taptų automatišku judesiu. Taip pat verta su senjoro ar senjoros mediku pasikalbėti apie gydymo galimybes. Ne visuomet šlapimo nelaikymas vyresniame amžiuje bus liga visam gyvenimui. Gydymo ir pagalbos būdų yra, reikia tik pasikalbėti apie tai su šeimos gydytoju. Ir svarbiausias patarimas – nepamirškime savo artimųjų, tada jiems bus sunkiau pamiršti mus ir save“, – sako VšĮ Inkocentras avdovė.