Jau metus besitęsianti kova su korona virusu įšaldė įvairius projektus, sustabdė organizacijų veiklą. Šlapimą ir išmatų nelaikymą turinčius pacientus bei jų artimuosius konsultuojanti, jų interesus atstovaujanti organizacija Inkocentras karantino metu perkėlė darbus į nuotolį. Tad pokalbis su Inkocentro vadove Jurga Misevičiene apie šių metų darbus bei planus taip pat buvo nuotolinis.

Kuo gyvena Inkocentras karantino metu? Ar kas nors vyksta?

Tik iš pradžių atrodė, kad viskas sustojo, tačiau rudenį prasidėjęs karantinas jau buvo kitoks. Mes gauname daug laiškų, sulaukiame skambučių, aktyviai vykdome nuotolines konsultacijas. Galbūt mūsų atveju nuotolinė konsultacija pasitarnavo teigiamai: žmonės drąsiau klausia, atviriau pasakoja su kokiais sunkumais susidūria, nebijoti prašyti pagalbos. Tad konsultacijų būna daug, parengiame daug atsakymų į žmonių užklausimus, laiškus.

Bendraujame ir su Sveikatos apsaugos ministerija bei kitomis valdžios institucijomis. Vasario pradžioje įvyko pirmasis šiemet Sveikatos apsaugos ministerijos suburtos darbo grupės, skirtos spręsti šlapimą nelaikančių žmonių diagnostikos, gydymo ir priežiūros prieinamumo problemas, posėdis.

 

Apie ką buvo kalbėta posėdyje?

Vyksta gan aktyvi diskusija dėl to, kaip apsisaugoti nuo prastos kokybės šlapimą ir išmatas sugeriančių produktų patekimo į rinką. Kai tik išgirdome, jog įsigalios nauja tvarka, leisianti šlapimą ir išmatas sugeriančiomis priemonėmis prekiauti bet kokioje prekybos vietoje, iš karto supratome galimą riziką. Yra toks kompensuojamų priemonių sąrašas ir tame sąraše šiuo metu esantys produktai, skirti šlapimą ir išmatas nelaikantiems žmonėms, yra kokybiški.

Tačiau prekybos centrai gali imti vežtis bet kokias priemones, kurios, grubiai sakant, bus celofano ir popieriaus gaminys. Tos priemonės gal ir atliks šlapimo sugėrimo funkciją, tačiau nenorime, kad tokie gaminiai atsirastų kompensuojamų priemonių sąraše, nes būdami pigūs jie dar ims koreguoti bazinę kainą, kurią kompensuoja valstybė. Ir žmonės galiausiai turės nekokybiškus produktus, kurie sukelia daug odos pažeidimų arba jei norės pirkti jiems įprastus produktus, turės mokėti didesnę priemoką. Tad Inkocentro užduotis buvo ištransliuoti tą aiškiai valdžios institucijoms.

 

Ar buvote išgirsti?

Taip ir labai džiaugiuosi tuo. Dabar turime gana sudėtingą užduotį. Iki kovo vidurio turime parengti pasiūlymą, kaip galima būtų apsisaugoti nuo prastų produktų patekimo į kompensuojamųjų produktų sąrašą. Mąstome apie kokybinių kriterijų sąrašą naujiems, į rinką norintiems ateiti produktams ar tiems, kurie nori patekti į kompensuojamų produktų sąrašą. Sukūrus tokius saugiklius laimėtų ir valstybė, ir pacientai. Juk valstybė kompensuodama prastos kokybės prekes švaisto pinigus, nes tie produktai neatlieka savo funkcijos.  Būtina apsaugoti žmones nuo nekokybiškų produktų ir nuo augančių priemokų. Tad nors užduotis nelengva, tačiau svarbi.

 

Gal jau turite minčių, kokie tai galėtų būti saugikliai?

Aš siūliau leisti ateiti bet kokiam produktui į sąrašą, bet nuo jo neskaičiuoti bazinės kainos, net jeigu jo kaina yra pati mažiausia. Siūliau nesusieti bazinės kompensavimo kainos su atėjusio pigiausio produkto kaina.

Inkocentras jau anksčiau siūlė, remdamasis Vengrijos patirtimi, kad atėjus naujam produktui jam būtų skiriamas toks savotiškas „bandomasis laikotarpis“. Pirmus metus jam keliamas tikslas pasiekti, pavyzdžiui, 5 proc. rinkos, kitais metais dar keliais procentais daugiau. Tuomet aišku, kad produktas yra vartojamas, kad jis kokybiškas ir jo platintojai ar gamintojai gali rašyti paraiškas būti įtraukti į kompensuojamų produktų sąrašą. Jeigu tas produktas tokio slenksčio nepasiekia, tegul jis būna kompensavimo sistemoje (jei atitinka kokybinius kriterijus), bet baziniu produktu jis negali būti. Anksčiau man buvo sakoma, kad šis sumanymas negali būti įgyvendintas mūsų šalyje, nes prasilenkia su konkurencijos taisyklėmis.

Diskusija tik prasidėjo. Manau, kad kažkokių sprendimų tikrai rasime. Labai iškalbingi yra šlapimą sugeriančių priemonių pasirinkimo skaičiai. Tik 20 proc. pacientų renkasi pigiausią produktą. Tai leidžia teigti, kad žmonės nori kokybiškų produktų, jie nenori nuolat susidurti su pragulų rizika, su šuntančia oda ir kitomis blogų prekių pasekmėmis.

 

Ar yra kokių gerų žinių pacientams, nelaikantiems šlapimo ir išmatų?

Atsinaujino kalbos apie inkokabinetų kūrimą. Ši idėja atsirado 2019 metais, tačiau covid-19 pastūmė ją į šalį. Tačiau artimiausiuose darbo grupės posėdžiuose, matyt, grįžime prie šios idėjos ir galvosime, kaip tą galima būtų įgyvendinti. Inkokabinetai – tai būtų tokie konsultavimo centrai, kur žmonėms, susidūrusiams su šlapimo ar išmatų nelaikymu po kažkokios operacijos, būtų suteikiama informacija, kaip toliau gyventi, kaip prižiūrėti odą, kaip gyventi sausam.

Darbo grupės metu išgirdau vieną žinutę, kurią, manau, galima pavadinti gera žinia. Šiais metais bus daugiau dėmesio skiriama gydymo kompensavimo gerinimui. Buvo, pavyzdžiui, šnekama apie moterų pošlaplinių raiščių kompensavimo peržiūrėjimą. Šiemet akcentas bus į gydymo kompensavimo praplėtimą.

Taip pat darbo grupės nariai vieningai sutiko, kad didesnis kompensuojamų šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių kiekis yra svarbus uždavinys. Ir nors šiemet bus dėmesys telkiamas į gydymo prieinamumo gerinimą, tačiau gyvenimo kokybės klausimai (šlapimą ir išmatas sugeriančių priemonių prieinamumas bei kokybė) taip pat neturi likti užmiršti. Jiems ir toliau bus skiriamas dėmesys, kuriami modeliai, kaip tą prieinamumą galima būtų didinti.