Vienas dažnesnių moterims pasireiškiančių susirgimų – lėtinis cistitas. Pastebima, kad vasaros metu jis linkęs paūmėti. Kokių sprendimų ir pagalbos būdų turi tradicinė medicina? Kaip esant šiai ligai gali padėti vaistažolės?

Istorija

Irena (26 m.) iš Vilniaus kreipėsi į VšĮ Inkocentras norėdama sužinoti, kaip ji galėtų palengvinti savo savijautą, kai įvyksta lėtinio cistito paūmėjimas. „Pamenu, nuo mažų dienų kartojasi ta pati istorija. Nuvažiuoju kur nors prie vandens, nesvarbu ežero ar jūros, pabraidau, išsimaudau ir kitą dieną prasideda: šlapinantis peršti, norisi labai dažnai šlapintis, nors visai nėra kuo šlapintis. Nuo vaikystės prisimenu ir šlykščią arbatą, kurią mama duodavo tokiais atvejais gerti. Vėliau paaugus sužinojau, kad tai meškauogių lapų arbata. Ji iš tiesų padeda pagerinti savijautą, bet tas jos bjaurus skonis… Man vis sunkiau prisiversti ją gerti. Jau daug metų nesimaudau vandens telkiniuose, žinau, kuo baigsis tokios pramogos. Tačiau tie šlapimo sistemos uždegimai vis dar kartais nutinka, nors ir labai saugausi, žiūriu, kad neperpūstų, vengiu skersvėjo. Ar man teks su tuo gyventi visą likusį gyvenimą? Gal yra būdų, kaip nuo to apsisaugoti? Ir gal galėtų pagelbėti kokios kitos vaistažolės?“ – rašė vilnietė Irena.

 

Tradicinės medicinos požiūris

Lėtinis cistitas – tai lėtinis šlapimo pūslės uždegimas. Šia liga moterys serga dažniau dėl savo anatominių ypatumų. Vyro šlaplė yra per ilga infekcijai nukeliauti iš apačios į šlapimo pūslę.

„Cistitas vadinamas lėtiniu, kai taikant gydymą nepraeina kelias savaites arba jeigu ūminio cistito epizodai kartojasi daugiau nei du kartus per metus“, – aiškina VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė. – „Šio susirgimo išsivystymo priežasčių yra keletas. Gali būti, kad ūminis cistitas nebuvo tinkamai gydytas ar išgydytas iki galo. Pati dažniausia lėtinio cistito priežastis – infekcija. Tai e. coli bakterija iš žarnyno per šlaplę nukeliavusi į šlapimo pūslę. Būna ir neinfekciniai, reaktyviniai cistitai, jie reiškiasi po tokių būklių kaip, pavyzdžiui, švytinimo sergant onkologine liga, vartojant tam tikrus vaistus ar netinkamas higienines priemones (kurios gali dirginti ir sukelti alergines reakcijas). Kartais lėtinis cistitas būna kaip esamos ligos pasekmė, pavyzdžiui, sergant cukriniu diabetu, šlapimo takų akmenlige, ŽIV.“

Pasak J. Misevičienės, pastebėta, kad pacientai, kurie nelaiko šlapimo, dažniau serga šlapimo takų infekcijomis, taip pat ir lėtiniu cistitu. „Lėtinio cistito paūmėjimo periodu pacientai skundžiasi skausmingu šlapinimusi, skausmu šlapinantis, skausmu mažajame dubenyje. Šlapinamasi po nedaug ir dažnai. Jeigu uždegimas yra šlapimo pūslės apatiniame trečdalyje, gali būti ir šlapimo pratekėjimo epizodai – nespėjama nubėgti į tualetą, nes labai dirgina ir tie keli lašai gali nutekėti. Tad ūminiu periodu gali pasireikšti šlapimo nelaikymas, bet sustabdžius ūminį procesą pasibaigia ir šlapimo nelaikymas“, – sako J. Misevičienė.

Esant pasikartojantiems lėtinio cistito paūmėjimams, J. Misevičienė rekomenduoja ieškoti to priežasčių. „Medikai gali atlikti cistoskopiją, šlapimo, kraujo tyrimus, šlapimo sistemos echoskopiją, auginti bakterijas. Šie tyrimai leidžia atrasti galimą priežastį. Gal yra auglys, polipas, akmenligė? Nereikia visko nurašyti, kad neva toks yra organizmas, polinkis sirgti šia liga. Atradus priežastį ir ją išgydžius, gali būti, kad lėtinio cistito neliks. Jeigu lėtinio cistito paūmėjimus nulemia turimos lėtinės ligos tokios kaip cukrinis diabetas, tuomet keliamas tikslas siekti ilgesnės geresnės ligos kontrolės ar ilgesnės remisijos“, – sako gydytoja J. Misevičienė. Lėtinio cistito remisijos stadijoje simptomų nebus jokių.

Ūminis cistitas gydomas antibakteriniais preparatais. „Maisto papildai, vaistažolės tinka remisijos periodu arba kaip papildoma pagalba taikant antibakterinį gydymą“, – sako J. Misevičienė.

 

Vaistažolės į pagalbą

Žolininkė, lektorė Almira Zazirskaitė-Didžiokienė vieną vasaros popietę pakvietė į savo sodybą, tiksliau, į pievas, esančias šalia, miškuose. Čia ji kiekvieną rytą atskuba pasisemti energijos kasdieniams darbams, pasirinkti vaistažolių, žadančių geresnę savijautą ir suvalgyti vieną kitą žemuogę.

Paklausta, kokių vaistažolių galėtume pasirinkti pievose šiuo metu, žolininkė skuba skinti aukšto augalo violetinį žiedą. „Labai mėgstu ir žaviuosi gauromedžiu. Nuostabus augalas, iš jo žiedų pagaminta arbata tiks gerti ir esant šlapimo infekcijai. Į šią arbatą galite papildomai dėti džiovintų vingiorykštės lapų. Gauromedžio arbata tiks organizmui pastiprinti ir po persirgtų infekcijų. Galite gauromedžio pridėti į jūsų mėgstamą žaliąją arbatą ir pagardinti melisa“, – pataria Almira Zazirskaitė-Didžiokienė.

Almira Zazirskaitė-Didžiokienė laikosi taisyklės – geriau gerti trijų vaistažolių derinių arbatas. „Kiekviena vaistažolė turi savo veikimą, ilgiau vartojant jis gali imti veikti priešingai ar duoti kokį nepageidaujamą poveikį, todėl pasitelkiamas kitas augalas, kuris šiek tiek „nugęsina“ pirmosios veikimą. O trečią augalą imu tam, kad jis subalansuotų, būtų lyg koks arbitras ar, vaizdžiai sakant, kaip trečias ratas, juk nuo triratuko nenukrisi taip lengvai kaip nuo dviračio“, – šypsosi žolininkė.

 

Meškauogė, naktižiedė ir bruknė

Jei kamuoja lėtinis cistitas, žolininkė siūlo turėti tris augalus: miltinę meškauogę, paprastąją naktižiedę ir bruknių lapus.

Žolininkė sako, kad apsiriboti tik meškauogių lapų arbata neverta, yra ir kitų veiksmingai padedančių augalų, tačiau meškauogė tikrai yra stiprus antiseptikas, tad pamiršti šio augalo nereikia. „Miltinės meškauogės lapai naudingi gydant infekcines inkstų ir šlapimo takų ligas. Meškauogių lapų preparatai skatina šlapimo skyrimąsi, turi uždegimo slopinamųjų, dezinfekuojamųjų, sutraukiančių savybių. Dėl šių ypatybių meškauogių preparatai vartojami šlapimtakių uždegimui ir šlapimo pūslės akmenligei gydyti, šlapimtakiams dezinfekuoti, šlapimo skyrimuisi skatinti sergant šlapimtakių ir šlapimo pūslės uždegimu, reumatu ir podagra. Meškauogių preparatai taip pat vartojami inkstų ligoms gydyti ir sergant antrojo tipo cukriniu diabetu. Meškauogių preparatais patariama valyti kraują ir tonizuoti organizmą. Išoriškai meškauogių preparatais gydomos opos, pūlingos žaizdos, naikinamos pigmentinės dėmės, mažinamas kojų ir rankų prakaitavimas”, – pasakoja žolininkė.

Pagrindiniu augalu esant šlapimo nelaikymui Almira Zazirskaitė-Didžiokienė vadina paprastąją naktižiedę. Liaudyje šis augalas vadinamas girgžduku, pūslyte. „Tai pagrindinis augalas pagelbstintis esant šlapimo nelaikymui ir kitoms su šlapimo reikalais susijusioms problemoms. Senieji žolininkai lašiukus iš naktižiedės žolės skirdavo nervingumo, šlapimo susilaikymo ir nelaikymo, šlapimo pūslės uždegimo atvejais. Naujausi šio augalo tyrimai leidžia manyti, kad augalo veikliosios medžiagos, kurių dalis yra saponinai ir dervos, palankiai veikia inkstų žievę ir antinksčius, taip reguliuodamos kortikotropinių hormonų išskyrimą”, – sako žolininkė.

Trečias augalas, kurį siūloma turėti namų vaistinėlėje – tai džiovinti bruknių lapai. „Bruknių lapais gydomas šlapimo takų ir pūslės uždegimas, podagra, cukraligė, gastritas, reumatas, hipertenzija. Lapų preparatai gerina inkstų ir skrandžio veiklą, skatina tulžies išsiskyrimą, reguliuoja druskų apykaitą, padeda viduriuojant. Bruknių nuoviru galima nuplauti ir žaizdas. Lapai skirtingai nuo kitų vaistažolių renkami vėlyvą rudenį arba žiemą, esant sausam orui”, – aiškina Žolininkė Almira Zazirskaitė-Didžiokienė

Žolininkė primena, kad norint pasiekti efektą reikėtų gerti arbatas bent dvi savaites ar ilgiau. Naktižiedę galima gerti tris savaites, tada turi būti daroma savaitės pertrauka, po jos galima tęsti vaistažolių vartojimą.