Birželio 15-21 d. visame pasaulyje ir Lietuvoje dešimtą kartą bus minima Inkontinencijos savaitė. Šių metų šūkis „Skirk šiek tiek dėmesio“.

Skaičiuojama, kad Lietuvoje gyvena apie 300 000 pacientų, turinčių vienokio ar kitokio laipsnio šlapimo ir išmatų nelaikymą, trumpiau tai vadinama inkontinencija. Šis susirgimas labai greitai nustūmia tokius pacientus į užribį – atsiriboja visuomenė, o ir patys sergantieji izoliuojasi.

 

Gerųjų pokyčių nebus

Prieš du metus pavyko įdiegti reikšmingus pokyčius sergančiųjų inkontinencija gyvenime. Po devynerių metų sąstingio ir tokių pacientų „nematymo“ šie susirgimai buvo pripažinti ligomis ir visi pradėjo gauti kompensaciją slaugos priemonėms.

„Dabar atrodo, kad keliems metams gerieji pokyčiai sustos. Manau, tai bus blogiausi metai ir taip užribyje esantiems pacientams. Dėl to, kad pokyčiams reikia pinigų, o jų jau nebeliko. Ir dėl to, kad artimiausiu metu pradės veikti anksčiau priimti neapmąstyti ir neargumentuoti sprendimai“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Pasak Inkocentro vadovės, Sveikatos ministerijoje įkurta darbo grupė buvo parengusi ilgalaikį planą, kaip kasmet bus daromi pokyčiai, kad vieną dieną Lietuvos pacientai turėtų galimybę oriai gyventi turint inkontinenciją.

„Mes siekėme 3 kompensuojamų priemonių per parą turintiems šlapimo nelaikymą. Dabar gi matome, kad kova su korona virusu visus kitus pacientus pastūmė į šoną. Sergantieji inkontinencija visuomet kaip pacientų grupė buvo užribyje, gerą dešimtmetį niekas nematė šių pacientų ir nesistengė pagerinti jų gyvenimo. Covid-19 ir kova su šiuo virusu, o gal tiesiog atrasta priežastis šio viruso pavidalu, leis Sveikatos ministerijos valdininkams stabdyti prasidėjusių pokyčių procesą, argumentuojant, kad pinigų nėra, nes viskas išleista kovai su virusu“, – įsitikinusi Inkocentro vadovė J. Misevičienė.

 

Ministerija pacientų negirdi

Inkontinenciją turinčius pacientus ginančios organizacijos (VšĮ Inkocentras, POLA, Neįgaliųjų forumas) kreipėsi į Sveikatos ministeriją ir Seimo Sveikatos komitetą prašydamos peržiūrėti sprendimą nuo lapkričio 1 d. prekiauti medicinos priemonėmis bet kuriame prekybos taške. Pacientų ir juos atstovaujančiųjų organizacijos mato grėsmę: rinką užplūs menkos kokybės produkcija ir pacientams padidės priemokos. Į pacientų teiktus pasiūlymus sveikatos apsaugos ministerijai neatsižvelgė.

„Mes rašėme ne vieną raštą, rengėme susitikimus, kur aiškinom, kokias grėsmes kelia prastos kokybės medicinos priemonės. CE ženklas suteikiamas už tai, kad prekė atlieka savo funkciją. Šlapimą sugerianti priemonė, kurioje yra celiuliozė, sugers šlapimą… laboratorijoje. Tačiau kai ta priemonė atsidurs ant slaugomo paciento, jau po poros valandų bus matyti iššutimai, kurie greitai virsta pragulomis. Nei į vieną mūsų argumentą ir teiktą pasiūlymą nebuvo atsižvelgta“, – sako J. Misevičienė.

 

Pacientams priemokos augs

„Mes nuogąstaujame, kad gali būti atvežamos prekės iš Kinijos, kurios praktiškai visos turi CE ženklą, o tai vienintelis kriterijus patekti į Europos rinką ir vienintelis kriterijus čia, Lietuvoje, patekti į kompensuojamų produktų sąrašą. Atėjęs į rinką pigesnis produktas sumažins bazinę kainą, vadinasi, išaugs priemokos esamiems rinkoje produktams. Mes ne prieš naujus produktus rinkoje, mes prieš tai, kad jie be kliūčių atsiranda kompensuojamų prekių sąraše. Vengrija įsivedė saugiklius, apsaugančius nuo tokių situacijų. Tai šalis ES narė, jų įstatyminė bazė derinama su Europos sąjungos normatyvais ir rekomendacijomis. Jeigu jie galėjo įvesti tokius saugiklius, kodėl Lietuva negali? Kodėl valstybė nemato galimybių apsaugoti pacientą, o įžvelgia tik kliūtis, trukdančias tą padaryti?“ – klausia J. Misevičienė.

VLK duomenimis, tik penktadalis pacientų renkasi patį pigiausią produktą iš kompensavimo sąrašo. 80 proc. žmonių renkasi brangesnę ir geresnę prekę. Jiems priemoka didės. Vadinasi, 240 000 lietuvių, turinčių šlapimo nelaikymą pajus didesnes finansines išlaidas, o 60 000 žmonių turės naudoti prastesnius gaminius.

 

Šlapimo nelaikymas žmonių gyvenimuose:

• Mažiausiai viena iš trijų suaugusių moterų ir vienas iš penkių vyrų patiria šlapimo inkontinenciją.
• JAV sveikatos ekonomikai šlapimo inkontinencija kainuoja nuo 16 iki 18 milijardų dolerių.
• Tai antroji pagal dažnumą priežastis, kodėl senyvas žmogus atiduodamas į senelių namus.
• Moterys prieš kreipdamosi pagalbos vidutiniškai laukia trejus su pusę metų.
• Moterys nežymų šlapimo nutekėjimą vertina kaip buvimo moterimi dalį, dar vieną nereikšmingą dalyką, su kuriuo reikia susitaikyti. (Diane K. Newman, slaugos praktikos mokslų daktarė. „Kaip gyventi su inkontinencija“.)