Sergančiųjų šlapimo ir išmatų nelaikymo bendruomenės tinklalapyje www.bladderandbowel.org publikuojamos jos narių istorijos. Norime jūsų dėmesiui pateikti Emmos Henderson istoriją. Merginai teko daug metų gyventi kenčiant nuo hiperaktyvios pūslės sindromo, kol galiausiai jis buvo diagnozuotas ir paskirtas efektyvus gydymas, leidęs jai išsimiegoti, pradėti studijuoti, susirasti darbą.

24-erių Emma prisimena, kad vizitai pas medikus prasidėjo anksti. Septynerių metukų Emmą mama nuvedė pas gydytoją, nes ji pavargo nuo dažnų dukters vizitų į tualetą. „Praktiškai vos nulipdavau nuo unitazo, vėl eidavau į tualetą. Mums buvo pasakyta, kad nėra ko jaudintis, aš iš to išaugsiu, bet, deja, taip nenutiko“, – prisimena Emma.

Per dieną į tualetą ji eidavo ne mažiau kaip 20 kartų ir dar tris kartus per naktį. Tai sutrikdė viską: jos miegą, mokymąsi ir draugystes. „Vyresnėse klasėse mums neleisdavo eiti į tualetą pamokos metu. Daugybę kartų man tekdavo sukandus dantis ir su ašaromis akyse laukti pamokos pabaigos, kad galėčiau bėgti į tualetą. Jeigu šalia manęs nebūtų buvę klasės draugai, prieš kuriuos man buvo gėda dėl savo dažno lakstymo į tualetą, aš tikrai ten būčiau ėjusi kas 5 minutes“, – rašo mergina.

Vienais metais keturis mėnesius ji praleido JAV, garsiojoje stovykloje „Camp America“. Tai daugiau nei 50 metų tradiciją turinti stovykla, suteikianti galimybę gyventi ir dirbti Amerikoje. „Aš ten dirbau konsultante, tačiau jau pirmosiomis mano buvimo ten savaitėmis mano šlapimo pūslės problemos pablogėjo. Maniau, kad pasigavau šlapimo infekciją, todėl gėriau daug spanguolių sulčių, bet nuo to šlapinimasis buvo skausmingesnis ir dažnesnis. Kai grįžau namo, šeimos gydytojos prašiau nukreipimo pas urologą. Jis man ir diagnozavo hiperaktyvią šlapimo pūslę. Išgirdus diagnozę man labai palengvėjo, verkiau iš džiaugsmo, kad tie dažni bėgiojimai į tualetą nėra mano išsigalvojimas, kad pagaliau aš sulauksiu kažkokios pagalbos, kad gausiu veiksmingą gydymą“, – prisimena Emma ją aplankiusias emocijas.

Jai buvo paskirtas gydymas vaistais, tačiau nuo jų nedaug kas pasikeitė, merginą vėl apėmė neviltis. Vieną dieną ji aptiko lankstinuką, kuriame buvo informacija apie tai, kad botulinas, paprasčiau vadinamas botoksu, gali padėti sumažinti šlapimo pūslės problemas. Ji apsilankė dar kartą pas urologą, kad su juo aptartų šį gydymo būdą ir sužinotų, ar jis gali būti veiksmingas jos atveju. Gydytojas sutiko, kad Emma turėtų šį metodą išbandyti.

„Prisimenu pirmąją botulino procedūrą – tai buvo 2010 m. vasaris. Po šios procedūros mano būklė akivaizdžiai pasikeitė, dabar naktį į tualetą einu tik vieną kartą. Botokso procedūra suteikia man kitokią gyvenimo kokybę penkiems mėnesiams ir tada atliekama nauja suleidimo procedūra. Dėka šios operacijos išdrįsau stoti į universitetą, turiu puikų darbą. Nežinau, koks būtų mano gyvenimas, jeigu nebūtų šių procedūrų.

Žiūrint į mano nueitą kelią, manau, kad toks gydymas man turėjo būti pasiūlytas gerokai anksčiau, nes liga labai trukdė man mokytis. Galiu drąsiai pasakyti, kad jauniems žmonėms, sergantiems šia liga, reikia reikalauti, kad šeimos gydytojas skirtų siuntimą pas urologą. O gydytojai turėtų atsiminti, kad ne tik vyresnio amžiaus moterys turi šlapimo nelaikymą“, – įsitikinusi Emma.