Visame pasaulyje birželio 17 – 23 dienomis minima Tarptautinė Inkontinencijos savaitė. Šių metų šūkių net keletas, jais kviečiama atkreipti dėmesį į svarbiausias problemas: prastą efektyvaus gydymo prieinamumą, pacientų ir slaugytojų nematomumą, vis augančius šio susirgimo mąstus. Lietuvoje Tarptautinės Inkontinencijos savaitės renginius devynerius metus organizuoja VšĮ Inkocentras.

„Ši savaitė skirta tiems, kurie dažniausiai yra nematomi – šlapimą ir išmatas nelaikantys žmonės izoliuojasi nuo visuomenės, su jais neretai kontaktuoja tik jų artimieji ir slaugytojai. Artimųjų psichologinė ir fizinė sveikata – nematomas reiškinys, kuriam niekas neskiria jokio dėmesio. O juk jie neretai dirba visą parą teikdami psichologinę paramą ir slaugos paslaugas. Gydymo įstaigose dirbančios slaugytojos taip pat vis dar išlieka nematomu personalu, jų darbas nėra deramai finansiškai įvertintas. Tad šią savaitę kviečiu pamatyti visus šiuos nematomus žmones, kalbėti apie jų problemas ir ieškoti būdų, kaip jų gyvenimą padaryti lengvesniu“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė.

Ar yra gerų naujienų tiems 300 000 lietuvių, kurių gyvenimą pakoregavo šlapimo nelaikymas? Ar turite kuo pasidžiaugti?

Turime ir senesnių, ir naujesnių gerųjų naujienų. Iš senesnių – tai 2017 m. nutarimas pripažinti šlapimo nelaikymą liga, po metų pakeista slaugos priemonių kompensavimo tvarka ir galiausiai, naujausia naujiena – nauja šeimos gydytojo norma, kurioje jiems suteikiama teisė diagnozuoti šlapimo ir išmatų nelaikymą bei ligos laipsnį. Tai leis pacietams greičiau gauti jiems reikiamą pagalbą, nereikės konfliktuoti su šeimos gydytojais dėl to, kad jie duoda siuntimą pas urologą ar kitą trečio lygio mediką. Pacientams viskas tapo daug paprasčiau ir nors tai buvo galima daryti ir anksčiau, šeimos gydytojai vengdavo, žmonės reikalaudavo – kildavo daug konfliktų. O dabar tai jau teisiškai pagrįsta, parašyta ir visi žino, ką turi daryti.

Ankstesni nutarimai leidžia jau metus laiko visiems, turintiems šlapimo nelaikymo diagnozę ir nustatytą sunkumo laipsnį, gauti kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones.

Taip pat džiaugiuosi, kad esu išrinkta į Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) valdybą. Tas džiugina, nes galėsime tęsti mūsų pradėtus bendrus projektus, kurie skirti gerinti sergančiųjų šlapimo nelaikymu gyvenimo kokybę. Onkologine liga sergantiesiems šlapimo ar išmatų nelaikymas išsivysto kaip ligos simptomas, pasekmė ar taikyto gydymo komplikacija. Aš džiaugiuosi, kad organizacijoje POLA šlapimo nelaikymas nustojo būti tabu.

Ar jūsų statinėje medaus nėra šaukšto deguto?

Žinoma, yra. Pripažinus šlapimo nelaikymą liga, atsirado daugiau nemokamas slaugos priemones gaunančių žmonių, kurie anksčiau net ir turėdami akivaizdų sutrikimą tokios teisės neturėjo. Tačiau kompensuojamų priemonių kiekis, žinoma, nėra toks, kuris užtikrintų orų gyvenimą su šlapimo nelaikymu. Čia pirmas šaukštas deguto.

Antras – nors kompensavimo tvarka pasikeitė jau prieš metus, vis dar atsiranda žmonių, kurie tik dabar sužino, kad galėtų gauti receptą kompensuojamoms priemonėms įsigyti. Žmonių tiesiog nepasiekia informacija; kodėl taip nutinka, neturiu atsakymo. Galiu tik svarstyti, kad gal medikai per trumpą vizito laiką nespėja pasakyti, gal žmogus gyvena atokesnėje vietovėje, gal dėl to, kad ignoruoja šią ligą ir kurį laiką net pats sau nenori pripažinti, kad turi šlapimo nelaikymą…

Tikrai nemažas šaukštas deguto – visų procesų lėtumas. Darbo grupėje (ji įkurta Sveikatos apsaugos ministerijoje siekiant pagerinti turinčių šlapimo nelaikymą diagnostikos, gydymo ir priežiūros situaciją) dirbame labai našiai, tik gaila, kad ji susirenka retokai. Paskutinį kartą susirinkome kovo mėnesį ir tada svarstėme stomų priežiūros kabinetų steigimo idėją, aš būčiau linkusi juos vadinti inkokabinetais. Yra poreikis steigti tokius kabinetus, kuriuose pacientai galėtų būti konsultuojami inkontinencijos ir stomų priežiūros klausimais. Pradžioje tokie kabinetai galėtų atsirasti didžiuosiuose šalies miestuose. Iš pradžių nutarta įvertinus pacientų poreikius bei užsienio patirtį, pradėti rengti inkontinencijos kabinetuose teikiamos paslaugos aprašą.

Ar yra dalykų, kurie jums kelia stiprų nerimą?

Gegužės pabaigoje Sveikatos apsaugos ministerija išplatino pranešimą, kad Seimas pritarė jų siūlymui leisti teritorinėms ligonių kasoms sudaryti sutartis ne tik su vaistinėmis, bet ir su kitomis mažmeninės prekybos įmonėmis prekiauti medicinos pagalbos priemonėmis. Siūloma, kad ši naujovė įsigaliotų nuo 2020 m. liepos 1 d.

Iš vienos pusės, žmogui turėtų būti patogu, nes nuėjęs nusipirkti duonos į parduotuvę, ten jis ras dar ir jam reikiamų kompensuojamų medicinos priemonių. Iš kitos pusės, grėsmė yra didžiulė, kad ūkio subjektai (parduotuvės, degalinės), pajutę galimybę gauti pinigų iš valstybės, pradės vežti abejotinos kokybės priemones už mažą kainą. Užpildys rinką žemos kokybės prekėmis iš Kinijos ir Indijos, automatiškai bus sumažinta šių priemonių bazinė kompensuojama kaina. Žmonės pradžioje pirks, nes norės palyginti. Kai įsitikins, kad priemonės nekokybiškos, norės grįšti prie senų, įprastų priemonių, o už jas jau teks primokėti daugiau. Bazinė kaina jau bus sumažinta iki tų pigių nekokybiškų prekių. Nenoriu būti pranašu, bet, manau, kad bus ir grėsmingų pasekmių, nes kai tik pacientai puls naudoti pigias ir nekokybiškas priemones, padaugės pragulų ir iššutimų, o tai ženkliai padidins PSDF išlaidas.

Inkocentras kartu su keliomis pacientų organizacijomis išsiuntė raštą valdžios institucijoms, kuriame surašėme, kokių grėsmių sukels ši situacija. Valdžios institucijos galvoja, kad sumažės bazinė kaina, padidės konkurencija ir pacientams reikės mokėti mažiau. Taip tikrai nebus. Blogiausiai, kad šis sprendimas buvo priimtas visai nepasikalbėjus su pacientų organizacijomis, neišklausius žmonių nuomonės.

Neramina ir tai, kad mūsų entuziastingai išsikelti tikslai, kurie buvo suformuoti darbo grupės įsikūrimo pradžioje, vis dar neįgyvendinti, nes viskas vyksta labai lėtai. Tas lėtumas nepateisinamas.

Kokių turite ateities tikslų?

Artimiausias tikslas – vystyti inkokabinetų steigimo idėją ir remiantis užsienio šalių patirtimi rašyti paslaugos aprašą. Kai bus paslaugos aprašas, bus nustatytas įkainis, bus finansavimas iš Ligonių kasų ir tada galima įrengti po kabinetą didžiuosiuose miestuose. Idėja tikrai puiki – pacientas, turintis šlapimo nelaikymą ar stomą (tai reiškia, kad jam išvesta dirbtinė žarna ir išmatos bėga į išorę, į maišelį), tame kabinete gautų informaciją, kokios yra priemonės, kaip jas naudoti, kaip prižiūrėti aplink stomą esančią odą, kad ji neraustų ir nešlapiuotų, kaip užsidėti sauskelnes, kokie yra įklotai, ar jam/ jai labiau reikia įkloto ar sauskelnės, kaip apsivalyti, kaip apsiprausti ir t.t., ir pan.

Tiesiai iš palatos prieš išvykstant namo galima užsukti į tą kabinetą, kad jam/ jai sudėliotų taškus ant i, nes tai didžiulis gyvenimo pokytis, su tuo reikės gyventi daug metų, įveikiant nemažai psichologinių ir fiziologinių iššūkių.

Taip pat toliau dirbsime siekiant anksčiau užsibrėžtų tikslų, kad šlapimą nelaikantys asmenys gautų ne po vieną kompensuojamą šlapimą sugeriančią priemonę per parą, o po tris. Tokios yra Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos ir mes norime, kad taip būtų ir mūsų šalyje.