Minint Tarptautinę inkontinencijos savaitę VšĮ Inkocentras iniciatyva Vyriausybėje buvo surengta diskusija „Kaip pritraukti lėšų augantiems senjorų, neįgaliųjų ir lėtinėmis ligomis sergančiųjų poreikiams patenkinti”. Diskusiją moderavo ministro pirmininko patarėjas neįgaliųjų klausimais Juozas Bernatavičius. 

Sveikinimo žodžiai

„Daug metų diskutuojame apie šlapimą nelaikančių žmonių gyvenimo kokybę, slaugos priemonių prieinamumo gerinimą, tačiau atrodo, kad situacija ne gerėja, o blogėja. Daug įvairių veiksnių, pavyzdžiui, tokių kaip sparčiai senstanti visuomenė, turi tam įtakos. Čia susirinkome pasiaiškinti, kur yra esminė problema ir kuria kryptimi toliau judėsime“, – renginį pradėjo J. Bernatavičius.

VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė pagrindine problema įvardijo tai, kad sergantiesiems ir juos slaugantiems trūksta geresnio kompensavimo šlapimą sugeriantiems gaminiams. „Mes daug dirbome, pirmi žingsniai žengti, atrodo, situacija po truputį pradės gerėti, tačiau tai, kas įvyks po liepos 1 dienos yra tik pradžia. Tų priemonių reikės daugiau ir daugiau“, – sakė J. Misevičienė.

Diskusijoje sveikinimo žodį taręs Seimos narys Justas Džiugelis sveikino susirinkusius su tuo, kad šlapimo nelaikymas pagaliau įtrauktas į ligų sąrašą. Jo manymu, tai didelis pasiekimas.  „Aš, kaip Seimo Žmogaus teisių komiteto narys, suprantu, kad tai yra didžiulė problema, žmonėms kartais ir gyvybiškai svarbi yra šlapimą sugerianti priemonė, kad jie galėtų pilnai save realizuoti visuomenėje, darbe ir bet kur kitur. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į prevenciją. Prašyčiau ir siūlyčiau kalbėti apie prevenciją, apie reabilitacijas, mankštas. Seime yra įkurta Sveikos gyvensenos komisija, kurios tikslas siekti, kad žmogus netaptų ligoniu, kad vėliau jam nereikėtų įvairių gyvenimo kokybę padedančių išsaugoti priemonių. Pirmiausiai, reikėtų daugiau švietimo programų. Dėl finansavimo mano pozicija bus tokia, kad turi būti 3 slaugos produktai per parą. Kiekiai turi būti didinami. Aš tikrai palaikysiu SAM pasiūlymus, išdiskutuotus su pacientų organizacijomis. Kaip Žmogaus teisių komiteto narys seksiu situaciją“, – pažadėjo J. Džiugelis.

SAM Slaugos koordinavimo skyriaus vedėja, darbo grupės pirmininkė Odeta Vitkūnienė pasidžiaugė ilgiausiai veikiančia ir efektyviai dirbančia darbo grupe, kuri dirba siekiant gerinti priemonių prieinamumą sergantiems šlapimo nelaikymu. Jos manymu, tai didelis pasiekimas, kad iš esmės keičiama šlapimą sugeriančių priemonių kompensavimo situacija, kai svarbiausiu veiksniu skiriant šlapimą sugeriančias priemones tampa ne neįgalumas, o turimas šlapimo nelaikymas.

„Prevencija ir stigmos mažinimas – čia yra veiklos barai, kur turime dirbti kartu, kad žmonės greičiau atpažintų savo ligą ir turėdami šlapimo nelaikymo sutrikimą galėtų pasitarti su gydytoju, slaugytojais. Pastarieji yra pamokyti, kaip stiprinti dubens dugno raumenis, kaip daryti Kėgelio pratimus, jų kompetencijos padidintos. Manau, mūsų tikslas yra bendras, nėra susipriešinimo tarp skirtingų grupių, vadinasi, tik laiko klausimas, kada mes savo tikslų pasieksime. Toliau dirbant ir turint Seimo ir Vyriausybės palaikymą, manau, šlapimą nelaikančių žmonių gyvenimo kokybė gerės“, – kalbėjo O. Vitkūnienė.

 

Problema slypi ne piniguose

Pola prezidentas Šarūnas Narbutas atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad apie šlapimą nelaikančių pacientų slaugos priemonių prieinamumo gerinimą kalbama jau daugiau nei ketveri metai. „Visada tik to paties prašome, ne kažko naujo. Kalbame ne apie tai, kaip Lietuvoje pacientai turėtų gyventi geriau negu kitose Europos sąjungos šalyse, bet apie tai, kad norime gauti tą patį, ką gauna kitų šalių pacientai. Konkrečiau, kad būtų šlapimą nelaikantiems žmonėms kompensuojamos bent tris šlapimą sugeriančios priemonės per parą. Ar problema slypi tik piniguose? Manau, kad ne. Mes turime įvairių bendradarbiavimo pavyzdžių su Ligonių kasa dėl prevencinių programų. Kai kurie klausimai tikrai juda labai greitai ir efektyviai. Deja, dėl šlapimo nelaikymo tuo negalime pasigirti“, – kalbėjo Š. Narbutas.

Jo manymu, pokyčiais, kurie įvyks kompensavimo sistemoje po liepos 1 dienos galima bus džiaugtis tik iš dalies, nes pacientai turės susimokėti nemažas priemokas. „Ligonių kasos mėgsta sakyti, palaukit palaukit, visuomenė sensta, reikia daugiau dėmesio skirti slaugai, ten reikia galvoti, ką mes turim daryti. Bet kai mes kalbam apie slaugą, ir čia girdim, kad nėra pinigų ir niekas nesitaiso. Suprantame Vyriausybės įsipareigojimus medikų sąjūdžiui; nenorėjom rodyti, kad yra supriešinami pacientų ir gydytojų interesai. Pernai gavome patikinimą, kad bus ieškoma tų papildomų pinigų, bet matom, kad visas dėmesys nuėjo medikams, o pacientai kaip negavo, taip negavo. Medikų atlyginimų kėlimo sąskaita kenčia pacientai – taip neturėtų būti. Mes nenorim priešinti dviejų bendruomenių, bet tuomet reikia labai aiškiai įvardyti, kas vyksta.  Visi tikriausiai, supranta, kad žmogus tuštinasi ne kartą per dieną, tad aiškinti skirtumo vienos ar trijų slaugos priemonių, manau, neverta. Valstybė niekuo neprisideda ir prie kitų išlaidų, kurias patiria šlapimą nelaikantis žmogus ir jo artimiausia aplinka. Mes kalbam juk apie žmones iš labiausiai pažeidžiamų visuomenės sluoksnių. Onkologiniai,  paliatyvūs pacientai, judėjimo negalią turintys žmonės – mes kalbame apie šimtus tūkstančių žmonių, kuriems tų priemonių reikia. Kai tiek žmonių, tada, žinoma, ima gąsdinti tos pinigų sumos, kurių reikia kompensacijai. Tačiau jeigu mes neturime tų reikiamų žmonėms priemonių, vadinasi, turime kalbėti apie prarastą pacientų orumą, gyvenimo kokybę, apie prarastas galimybes išeiti iš namų“, – kalbėjo Vyriausybėje vykusioje diskusijoje Šarūnas Narbutas.

Pasiekta nemažai, tačiau reikia dar daugiau

„Šlapimo nelaikymą mes galima traktuoti kaip socialinį reiškinį, nes jis sukelia ne tik fiziologinių sunkumų, tačiau nemažai socialinių problemų: atsiribojimą, orumo praradimą, priklausomybę nuo slaugančio asmens, išnyksta socialinis gyvenimas, žmogus užsidaro namuose, dėl savo problemos nesikreipia net į gydytoją. Kas antras šlapimo nelaikymą turintis pacientas nesako apie šį sutrikimą savo gydytojui“, – kalbėjo diskusijos sumanytoja VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė. – „Mes neišeiname iš gėdingo rato, liga neatsikrato tabu ir stigmos, apie ją gėdinga kalbėti su gydytoju, tarpusavyje. Ir ta problema ilgą laiką buvo šone palikta. Žmogus nesikreipdamas į specialistus nesužino, kad yra galimybė išgydyti šlapimo nelaikymą ar gauti priemones, kurios padės jam išlikti sausam“.

Misevičienė pabrėžė, jog iki šiol buvusi slaugos priemonių kompensavimo sistema buvo socialiai neteisinga. „Priemonių negaudavo tie, kuriems jų reikia, pavyzdžiui, vyrai po prostatos vėžio operacijų ir gaudavo tie, kuriems šlapimo nelaikymo nėra, tačiau jie turėjo teisę gauti kompensuojamą priemonę. Esu mačiusi antikvarinių reikmenų turguje pardavinėjamas sauskelnes. Žmogus, kuris, pavyzdžiui, turi išsėtinę sklerozę, tačiau jam dar nepasireiškė šlapimo nelaikymas, jis kaupia tas priemones ir vėliau jas pardavinėja. Kurdami šlapimo nelaikymo diagnozavimo metodiką, darbo grupėje priėmėme vieningą sprendimą, kad priemonės turi būti kompensuojamos tiems, kam yra diagnozuotas šlapimo nelaikymas. Tai padės atkurti socialinį teisingumą“, – sakė J. Misevičienė.

Ji pristatė Sveikatos apsaugos ministerijoje veikiančios darbo grupės, skirtos gerinti šlapimą nelaikančių asmenų priemonių prieinamumą, pasiekimus:

• kateterių skaičius ženkliai padidintas (nuo 5 vnt. iki 150 vnt.),
• suformuota mažų įklotų grupė (sugėrimas iki 500 ml) – jų kompensuojama 36 vnt.;
• sukurtas šlapimo nelaikymo ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais ir medicinos pagalbos priemonėmis tvarkos aprašas, kuris galioja nuo praeitų metų;
• nuo liepos 1 dienos įsigalios C sąrašo pakeitimai.

Ką reiškia C sąrašo pakeitimai? Nuo liepos 1 dienos esant šlapimo nelaikymui (R32, N31, N39.3, N39.4,) bus tokia slaugos priemonių kompensacija:

• esant sunkiam šlapimo nelaikymo laipsniui – 45 vienetai sauskelnių (arba prie 15 vienetų sauskelnių skiriama 60 įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių; arba prie 30 vienetų sauskelnių skiriama 30 vnt. įklotų ir 15 vnt. vienkartinių paklodžių);
• esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui – 60 vienetų įklotų dėl šlapimo nelaikymo‘
• per mėnesį esant išmatų nelaikymui (R15), išrašoma 30 vienetų sauskelnių arba 30 vienetų vienkartinių paklodžių (arba po 15 vienetų sauskelnių ir 15 vienkartinių paklodžių);
• vaikams, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. nustatyta visiška negalia ir galiojimas nėra pasibaigęs, arba vaikams, kuriems po 2005 m. liepos 1 d. nustatytas sunkaus neįgalumo lygis, – 60 vienetų sauskelnių arba 60 vienetų įklotų, arba 60 vienetų vienkartinių paklodžių (arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienetų įklotų, arba 30 vienetų sauskelnių ir 30 vienkartinių paklodžių, arba 30 vienetų įklotų ir 30 vienkartinių paklodžių).

„Mes sieksime, kad kasmet būtų didinamas kompensuojamų šlapimą sugeriančių priemonių kiekis tol, kol bus pasiektas PSO rekomendacija – 3 vienetai šlapimą sugeriančių priemonių per parą. Atsižvelgiant į tai, kad auga šlapimą nelaikančių žmonių skaičiai, didėja vyresnio amžiaus žmonių populiacija ir ypač tai, kad pasikeitė kompensavimo tvarka, būtina ieškoti papildomų lėšų šlapimo nelaikymo priemonių kompensavimui“, – reziumavo VšĮ Inkocentras vadovė.

Inkontinencija slaugos ligoninėse – didelis iššūkis

Prof. Arvydas Šeškevičius, Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos prezidentas, pristatė susirinkusiems kelis tyrimus, atliktus LSMU doktorančių. Jis pabrėžė, jog dėl per mažų paliatyvios slaugos paslaugų įkainių, tokias paslaugas teikiantys gydymo įstaigų skyriai patiria nuostolius, kuriuos turi padengti kiti skyriai. „80 proc. įkainio sumos eina algoms. Kad nereikėtų mažinti algų, perskirstomi budėjimai taip, kad nakties metu viena slaugytoja prižiūri 40-50 pacientų, taip daroma, kad būtų normalus atlyginimas, bet paslaugų kokybė labai nukenčia. Problema yra didžiulė – turinčių šlapimo nelaikymą slaugos ligoninėse yra daug“, – kalbėjo profesorius.

Šlapimo nelaikymas tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių paplitęs nuo 10 iki 70 proc., priklausomai, kur ši problema vertinama. Iki 41 proc. žmonių su šia problema susiduria gyvenant namuose, moterų atvejų yra dvigubai daugiau. Taip yra dėl fiziologinių moters organizmo pakitimų – nėštumo, gimdymo, menopauzės, dėl specifinės moters šlapimo takų struktūros. Slaugos namuose gyvenantiems pacientams ši problema pasireiškia 25-50 proc. atvejų. Iki 70 proc. ši problema kankina žmones esančius ilgalaikės slaugos ligoninėse.

Šlapimo nelaikymas yra neišvengiama problema paliatyviojoje pagalboje. Pagal LSMU doktorantės Ž. Valiulienės atliktys tyrimus, 50,20 proc. onkologinėmis ligomis sergančiųjų vargina šlapimo nelaikymas ir 53,75 proc. išmatų nelaikymas. 2018 m. LSMU doktorantės A. Jakavonytės-Akstinienės atlikti tyrimai parodė, kad 54,3 proc. palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėse besigydančių ligonių vargina šlapimo ir išmatų nelaikymas, išvykstant į namus – 66 proc. Profesorius A. Šeškevičius pabrėžė, jog po palaikomojo gydymo ir slaugos stacionarinio gydymo pacientai išvyksta į namus su tomis pačiomis inkontinencijos problemomis.

VLK žada: po metų bus dar geriau

VLK Vaistų kompensavimo skyriaus specialistė Irma Medžiaušaitė pristatė išsamius skaičius, kiek lėšų skiriama kompensuojamoms slaugos priemonėms, kiek valstybei kainuoja vienas šlapimą/išmatas sugeriančių priemonių receptas, kokias priemones žmones dažniausiai įsigyja, kaip per pastaruosius kelis metus keitėsi finansavimas kompensuoti slaugos priemones.

„Nuo liepos pirmos dienos, pradėjus veikti visiems pakeitimams, papildomai kompensuojamas šlapimą sugeriančias priemones galės gauti apie 60 000 pacientų, šiuo metu gauna apie 39 000. Mes matome, kad būtina derėtis su gamintojais dėl mažesnių kainų įrašant į kompensuojamųjų medicinos paslaugų prekių kainyną ir mažesnių priemokų. Pacientams yra užtikrinta galimybė rinktis priemones, kurių priemoka mažiausia bei galimybė keisti sauskelnes į įklotus ar vienkartines paklodes. Po metų, įvertinus pacientų pasiskirstymą pagal šlapimo nelaikymo laipsnį ir faktines PSDF išlaidas, numatoma palaipsniui didinti kompensuojamų sauskelnių kiekį iki 45 vienetų“, – Vyriausybėje surengtoje diskusijoje kalbėjo VLK atstovė I. Medžiaušaitė.