Šlapimą nelaikančių pacientų mūsų šalyje daugėja, o jų priemokos, kaip skelbia Valstybinė ligonių kasa, mažėja. Išlaidų našta, kurią sukelia šlapimo nelaikymo diagnozė Europos sąjungos šalyse auga ir prognozuojama, kad augs. Tad kiek ES ir Lietuvai kainuoja šlapimo nelaikymo diagnozė? Ką vadina kokybiška slauga ir koks tokios slaugos ryšys su kitomis šlapimo nelaikymo ligos sukeliamomis išlaidomis? Apie viską plačiau skaitykite šiame tekste.

Žinot, niekada nedariau dramos dėl to, kad turiu šlapimo nelaikymą. Kai pradėjo išbėginėti tie keli lašeliai tai nusikosėjus, tai nusijuokus, tai pakėlus kažką sunkesnio – nekreipiau dėmesio. Tačiau vieną dieną nusprendžiau apie tai pasiklausti šeimos gydytojos. Mes su ja tiek metų kartu, ką jau čia slėpsi nuo jos – pasisakiau, kaip yra. Ji dar pasiklausinėjo ir diagnozavo lengvą šlapimo nelaikymą. Pasakė, kad kompensacijos šlapimą sugeriančioms priemonėms negausiu, nes nemokami gaminiai prasideda kai šlapimo nelaikymo laipsnis būna sunkesnis.

Prieš 50 metų įvyko pirmoji senėjimui skirta pasaulinė asamblėja. Jau tada stebėta tendencija, kad visuomenėse daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Vyresniais dabar įprasta vadinti žmones sulaukusius 65-erių. Tokių žmonių mūsų šalyje maždaug 20 proc. Skaičiuojama, kad 2050 m. vyresnių bus 28.5 proc. Ekspertai vieningai sutaria, kad jau dabar reikia imtis kažkokių veiksmų, kad būtų prisitaikyta prie iššūkių, kurie iškils visuomenėms senstant. Siūloma susitelkti į kelias vyresnio amžiaus žmonėms svarbias sritis. Plačiau apžvelkime, kokios tos sritys.

Sergu išsėtine skleroze apie 15 metų, prieš kokius 4-5 metus ėmiau aiškiau jausti vieną simptomą – šlapimo nelaikymą. Tas nelaikymas – tai toks, kokį gali nurašyti. Maždaug esu moteris, pas visas moteris silpnos šlapimo pūslės, iš vyrų tikrai išgirsi tą priekaištą, kad moterys dažnai užsuka į tualetą. Porą metų tie keli išbėgantys lašiukai labai smarkiai netrukdė. Juk moterys vis įsideda kokius paketukus, dėl mėnesinių tenka juos naudoti – tai nieko čia psichologiškai traumuojančio.

Maždaug nuo 45 – erių moterys gali pradėti jausti vienokius ar kitokius nemalonius simptomus, menstruacijų ciklas vėl išsibalansuoja lyg paauglystėje – tai mėnesinės gausios, tai jų beveik nėra. Medikai šį periodą vadina perimenopauze. Menopauze jis virsta, kai mėnesinių iš viso nelieka. Vienoms stipriau, kitoms silpniau, vienoms  porą metų, kitoms ir gerą dešimtmetį gali užtrukti perimenopauzė ir visa jos simptomų įvairovė. Gydytojai šio moterų tarpsnio nevadina liga, tad ir gydymo nesiūlo. Nemalonių simptomų suvaldymas gula ant kiekvienos moters pečių. Šiame straipsnyje plačiau papasakosime, kas vyksta moters kūne, kai hormonai šoka šokius ir kaip suvaldyti vieną nemaloniausių menopauzės simptomų – šlapimo nelaikymą.

Šią vasarą prekybos vietose išvydau žurnalą, ant kurio viršelio didelėmis raidėmis puikavosi užrašas „Menopauzė“. Bežiūrint į tą žurnalą mane aplankė suvokimas, kad realiai tai buvo pirmas kartas, kai viešai išvydau šį žodį. Man neseniai suėjo 50 metų. Ir aš išgyvenu arba premenopauzę arba jau menopauzę. Manau, kad reikėtų daugiau apie šį moters gyvenimo periodą kalbėti, nes gali atrodyti, kad tau tik vienai kažkas darosi, kad tavo kūną užpuolė visi esami ligų simptomai ar kad Dievas nusprendė jau šitam gyvenime užkurti tau kažkurį skaistyklos ratą, o gal net ir įmetė į kažkokį pragaro žieduką.

Birželio 17-21 dienomis pasaulis mini Tarptautinę inkontinencijos savaitę. Mūsų šalyje ši savaitė minima jau 14-ta kartą. „Šiemet viso pasaulio pacientų organizacijos, šlapimo nelaikymo srityje dirbantys specialistai ir valdžios institucijų atstovai kviečiami kalbėti apie psichinę sveikatą esant šlapimo nelaikymui. Šią lėtinę ligą įgiję žmonės kasdien susiduria su įvairiais ligos sukeliamais iššūkiais. Jie neretai įkrenta į niūrios nuotaikos pinkles, kai kurie ten užsilieka tiek ilgai, kad suserga depresija. Tad turime apie tai kalbėti, ieškoti įkvepiančių istorijų, ieškoti veiksmingų ir paprastų patarimų, kaip išsaugoti savo psichinę sveikatą turint įvairias lėtines diagnozes“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė, inkontinencijos savaitės minėjimo iniciatorė, gydytoja Jurga Misevičienė.

Pavasarį dažna moteris ima keisti mitybos įpročius, mankštinasi, kitaip sakant, imasi sveikos gyvensenos su tikslu sulieknėti. Kartais tokio projekto imasi ir 45 plius metų vyrai. Tuomet dažnai ištariama frazė „žilė galvon, velnias uodegon“. Suprask, ištiko vyrą, matyt, vidutinio amžiaus krizė arba vyrų „menopauzė“. Kodėl vyrai nusprendžia sveikiau gyventi? Ar toks sprendimas gali būti nulemtas amžiaus sukeltų hormoninių pokyčių? Kokias klaidas daro pradėję gyventi sveikiau? Ir kokios „raudonos vėliavėlės“ vyrams byloja apie būtinybę keisti gyvenimo būdą? Apie viską plačiau netrukus papasakosime.

Praeitų metų rudenį atlikta onkologinių pacientų apklausa atskleidė skaudžią situaciją – 75 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų turi prastą šlapimą sugeriančių priemonių prieinamumą. „Ne vieną dieną analizavome šią situaciją ir ieškojome platesnio išaiškinimo. Tapo aišku, kad problema yra daugiasluoksnė: mažas pacientų informuotumas, medikų neskubėjimas išrašyti kompensavimo receptus ir per mažas kompensuojamų priemonių kiekis, kuris dažnai neužtikrina oraus gyvenimo turint šlapimo ar išmatų nelaikymą“, – sako viena iš apklausos iniciatorių, VšĮ Inkocentras ir POLA organizacijos valdybos narė Jurga Misevičienė.

Tualetiniu popieriumi apvynioti moteriški higieniniai įklotai, vaikiškos servetėlės naudojamos slaugomam žmogui „prausti“ – tai tik dalis istorijų, kurias slaugoje dirbantiems tenka išvysti. Didelis gėdos ir nesmagumo jausmas neretai išaugina aukštas sienas tarp slaugomo žmogaus ir slaugytojo. Pakalbinome įvairiose srityse dirbančias specialistes. Kaip atrodo žmogaus akistata su šlapimo nelaikymu? Ar lengva apie šią ligą kalbėtis? Ko reikia, kad dėl šlapimo nelaikymo neišsivystytų odos iššutimai ir patalpose netvyrotų šlapimo kvapas?