Nusprendžiau jums parašyti, nes dabar nėra kam pasiskųsti, visų dėmesys į korona virusą, į verslų gelbėjimą. O man skauda širdį dėl mamos.

Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta onkologinės ligos diagnozę, praeina nelengvu gydymo keliu ir lieka gyventi su gydymo sukeltomis pasekmėmis. Paulina (vardas pakeitas) po 4 stadijos vėžio gydymo skaičiuoja septintus metus. Ji sako, kad šlapimo nelaikymas yra ta gydymo pasekmė, kuri kelia didelius iššūkius. „Tenka įveikti daug psichologinių sunkumų ir dar įrodinėti gydytojams, kad turi tokią bėdą”, – sako moteris. Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė ragina sergančiuosius drąsiau kalbėti su gydytojais apie šlapimo nelaikymą, nes tik tada bus gauta reikiama pagalba, gydymas ir galimybė kokybiškai gyventi.

Dar pernai prasidėjo paskaitų projektas „Ne išgyventi, o gyventi“. Jį vykdo Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija kartu Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) ir VšĮ Inkocentru. Pasak šio projekto paskaitų lektorės Jurgos Misevičienės, susiduriantiems su prostatos vėžio diagnoze dabar iškyla naujas iššūkis – po gydymo išsaugoti gyvenimo kokybę.

Gali būti, kad esu vienas iš nedaugelio besidžiaugiančių karantinu. Jis leidžia man likti namie, kai visai nesinori eiti į žmones. Aš turiu dabar daug laiko viską apmąstyti – prieš gerą pusmetį nuskambėjusią vėžio diagnozę, visą išgyventą gydymą, ir naujus sunkumus, kurie vis iškyla.

Karantino metu dirbame nuotoliniu būdu. Kilus klausimams, skambinkite mums tel. 8 640 43187 arba 8 655 27434 arba užduokite klausimą mūsų puslapyje.

Nekantriai laukiame, kol pasikeitus situacijai vėl galėsime dirbti įprastai ir tęsime mūsų susitikimus ir mokymus.

Saugokime vieni kitus ir nesirkime!

LSMUL Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoja, biomedicinos mokslų daktarė Lina Bykovienė daugiau nei dešimtmetį domisi šlapinimosi sutrikimais ir būdais padėti šiuos sutrikimus turintiems žmonėms. Prieš du metus ji apgynė disertaciją apie reabilitacijos priemonių efektyvumą moterims, sergančioms dirgliąja šlapimo pūsle. Specialistė sako, kad pasireiškus šlapimo nelaikymui, visuomet pravartu pasisakyti šeimos gydytojui, nes jei nelaikymas atsiranda ūmiai, jo priežastis dažniausiai randama ir pašalinama, pavyzdžiui, ūmaus šlapimo pūslės uždegimo atveju. Jei šlapimo nelaikymas yra lėtinis, tai yra besitęsiantis daugiau kaip 3 mėnesius, ir jei nerandamos to priežastys, vertėtų pasikonsultuoti su FMR gydytoju ir apsvarstyti reabilitacijos priemonių galimybes. Juk prie kai kurių šlapinimosi sutrikimų reabilitacijos metodai demonstruoja didelį efektyvumą.

Sergančiųjų šlapimo ir išmatų nelaikymo bendruomenės tinklalapyje www.bladderandbowel.org publikuojamos jos narių istorijos. Norime jūsų dėmesiui pateikti Emmos Henderson istoriją. Merginai teko daug metų gyventi kenčiant nuo hiperaktyvios pūslės sindromo, kol galiausiai jis buvo diagnozuotas ir paskirtas efektyvus gydymas, leidęs jai išsimiegoti, pradėti studijuoti, susirasti darbą.

Šalyje paskelbus karantiną, sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymu, receptinius vaistų ir kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių galima įsigyti neišvykus iš namų, tam pasitelkiant įgaliotus žmones.

Sveikatos apsaugos ministerijoje ne vienerius metus veikianti darbo grupė, skirta spręsti šlapimo ir išmatų nelaikančių žmonių gydymo ir slaugos problemas, pernai parengė išmatų nelaikymo gydymo algoritmą. Prie šio algoritmo sukūrimo prisidėjo Nacionalinio vėžio instituto gydytojas chirurgas, doc. Audrius Dulskas. Pasak specialisto, nors ši liga yra labai stigmatizuota, tačiau tylos sieną sugriauti gali tik pats sergantysis, pradėjęs apie savo bėdas kalbėti su gydytojais.

Stebiu jūsų veiklą keletą metų. Mačiau, kaip keitėsi tekstai, kaip skatinote drąsiau kalbėti apie pačius slapčiausius dalykus. Bet aš neišdrįsau ir vis dar nedrįstu. Nedrįstu pasakyti kokiam nors medikui, kad man prasidėjo išmatų nelaikymas…