Sunkiai suvaldomi korona viruso protrūkiai slaugos įstaigose verčia kalbėti apie šią sveikatos priežiūros sritį. „Maži slaugytojų darbo užmokesčiai, per mažas skaičius lovų, per maži kompensuojami slaugos priemonių kiekiai – tai sunki realybė, kurios nenorima keisti, gerinti. Lengviau užsimerkti ir nematyti“, – sako VšĮ Inkocentras vadovė Jurga Misevičienė. Jos manymu, karantino periodu slaugos iššūkiai ne tik nesikeitė, bet ir tapo dar sunkesni. Tą byloja gaunami žmonių laiškai ir pokalbiai su slaugos įstaigose dirbančiais specialistais.

Nuo gegužės 30 dienos siūloma tokią nuostatą (renginių rengimui) taikyti ir uždarose erdvėse, nustatant ne didesnį nei 30 dalyvių skaičių.

Nusprendžiau jums parašyti, nes dabar nėra kam pasiskųsti, visų dėmesys į korona virusą, į verslų gelbėjimą. O man skauda širdį dėl mamos.

Kasmet tūkstančiai žmonių išgirsta onkologinės ligos diagnozę, praeina nelengvu gydymo keliu ir lieka gyventi su gydymo sukeltomis pasekmėmis. Paulina (vardas pakeitas) po 4 stadijos vėžio gydymo skaičiuoja septintus metus. Ji sako, kad šlapimo nelaikymas yra ta gydymo pasekmė, kuri kelia didelius iššūkius. „Tenka įveikti daug psichologinių sunkumų ir dar įrodinėti gydytojams, kad turi tokią bėdą”, – sako moteris. Inkocentro vadovė Jurga Misevičienė ragina sergančiuosius drąsiau kalbėti su gydytojais apie šlapimo nelaikymą, nes tik tada bus gauta reikiama pagalba, gydymas ir galimybė kokybiškai gyventi.