Šlapimo nelaikymu vadinamas nevalingas pasišlapinimas. Pasaulyje šis sveikatos sutrikimas vargina daugiau kaip 200 milijonų žmonių.

Hiperaktyvi šlapimo pūslė – aktuali problema, pasunkinanti ligonių gyvenimo kokybę.

Hiperaktyvios šlapimo pūslės priežastys gali būti neurologinės ir ne neurologinės. Diagnozė nustatoma iš anamnezės, klinikinio ištyrimo, urodinaminių tyrimų.

Hiperaktyvi šlapimo pūslė gydoma medikamentais, fizioterapija, kateterizacija ir chirurginiais būdais. Kai šie gydymo būdai neveiksmingi, mūsų urologijos centre nuo 2005 metų taikomas botulino toksino suleidimo pro cistoskopą į šlapimo pūslės raumenį gydymo būdas.

Botulino toksinas sumažina šlapimo pūslės susitraukimus, dėl to mažėja šlapinimosi dažnumas, skubumas ir pagerėja šlapimo sulaikymas bei pacientų gyvenimo kokybė.

Botulino toksino injekcijos – naujas minimaliai invazinis hiperakyvios šlapimo pūslės gydymo būdas. Tai yra įdomi alternatyva chirurginiam gydymui.

Raktažodžiai : botulino toksinas, neurologinė šlapimo pūslė, šlapimo nelaikymas.

Šlapimo nelaikymas yra dažnas sutrikimas. Įvairaus laipsnio šlapimo nelaikymu skundžiasi net trečdalis darbingo amžiaus moterų. Vyrus ši negalia pažeidžia iki dešimties kartų rečiau. Ypatingą sergančiųjų šlapimo nelaikymu grupę sudaro slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigų pacientai; daugiau nei pusė jų kenčia dėl šlapimo nelaikymo.

Kauno medicinos universiteto klinikose (KMUK) neseniai pirmą kartą Lietuvoje buvo atliktos operacijos, kurių metu dviem vyrams įsiūtas specialus tinkliukas – pošlaplinis raištis, padėsiantis išspręsti šlapimo nelaikymo problemą. KMUK urologams operacijas padėjo atlikti Urologijos klinikoje viešėjęs gydytojas urologas prof. Wilhelmas Huebneris iš Vienos

Hiperaktyvi šlapimo pūslė (HŠP) apibūdinama kaip sutrikimas, pasireiškiantis staiga atsirandančiu nenumaldomu noru šlapintis, padažnėjusiu šlapinimusi dieną ir naktį, kartu gali pasireikšti skubos šlapimo nelaikymas (1). Tai aktuali moterų problema.

Pagal Rogers R, Bachmann G, Jumadilova Z, et ai. Efficacy oftolterodine on overactive bladder symptoms and sexual and emotional quality of life in sexually active women. Int UmgynecolJ 2008,19:1551-1557.

Jau įrodyta, kad ne visus vyrų apatinių šlapimo takų simptomus sukelia gerybinė prostatos hiperplazija (GPH).

Tik pastaraisiais metais dirgli (hiperaktyvi) šlapimo pūslė (šlapimo pūslės neuromuskulinė disfunkcija) buvo pripažinta kaip galimas nepriklausomas apatinių šlapimo takų simptomų veiksnys vyrams. Nors vyrams dažnai preliminariai nustatoma GPH gali būti teisinga diagnozė, tačiau šlapimo nelaikymo diagnozės tikimybę taip pat reikia įvertinti. Apie tai kalbamės su Lietuvos urologų draugijos pirmininku, Kauno medicinos universiteto Urologijos klinikos doc. Daimantu MILONU.