Šlapinimosi sutrikimų sąvoka apima platų klinikinių ir patofiziologinių simptomų kompleksą, atsirandantį dėl funkcinių, neurogeninių ar organinių urogenitalinės sistemos veiklos sutrikimų ar pažeidimų.

Doc. Rosita Aniulienė, Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė-ginekologė, Moterų konsultacijos vadovė
Gydymo menas
Per pastaruosius metus besikreipiančių dėl šlapimo nelaikymo moterų smarkiai padaugėjo. Jeigu prieš penkerius metus moterys vengė garsiai apie tai kalbėti, slėpė šią ligą, o gydytojui reikėdavo jų klausinėti, tad dabar šios ligos jau nebesivaržoma.

Dirbant paauglių konsultavimo kabinete dažnai atsitinka taip, kad daugiau dėmesio pareikalauja ne dukra, o ją konsultuoti atvedusi mama. Neretai, mergaitei dar nespėjus papasakoti apie savo negalavimus bei problemas, mama įsiterpia su savo sveikatos bėdomis.

Gerai, jeigu, taktiškai nutraukus tokį pasisakymą ir pasiūlius kreiptis į moterų konsultaciją, moteris prityla. Tačiau būna, kai manoma: „Jeigu jau išsiruošiau pas daktarą, tai ir savo klausimu pasikalbėsiu“. Pasitaiko, kai garsiai mąstoma, jog ir vaistai, kurių skiriama dukrai, „tiks ir man, mano negalavimai panašūs“.

Vis dėlto paauglių iki 16 m. negalime konsultuoti be lydinčio asmens – vieno iš tėvų, senelių ar globėjo. Mes, gydytojai, ir nenorime, kad, konsultuojant vaikus, jie išeitų iš kabineto. Tačiau, jeigu dukras palydi ne mamos, o tėvai, jie dažniausiai palieka mus „teate a teate“.

Prostatos vėžys kelia daug diskusijų ir dilemų, kyla daug klausimų dėl jo gydymo: kada į į pradėti, kaip gydyti, ar iš viso gydyti. Jautrūs naviko žymenys suteikia galimybę anksti diagnozuoti ligą, tačiau vis dar nėra aiškūs ankstyvo gydymo privalumai.

Šiuo metu prostatos vėžys yra dažniausias tarp vyrų navikų Vakarų šalyse. JAV 2002 metais nustatyta apie 189 000 naujų šios lokalizacijos vėžio atvejų. Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu 2004 metais buvo 1908 atvejai 100 000 gyventojų; tai sudarė 23,3 proc. visų vyrų piktybinių navikų.

Hiperaktyvi šlapimo pūslė – literatūroje pateikiama daug terminų, apibūdinančių šį sutrikimą: nestabili šlapimo pūslė, skubus (arba neatidėliotinas) šlapimo nelaikymas, spazminė šlapimo pūslė, hiperrefleksinė šlapimo pūslė, hipertoniška šlapimo pūslė, hiperaktyvi, autonominė šlapimo pūslė, neslopinama šlapimo pūslė. Lietuvos urologai jį vadina dirgliąja šlapimo pūsle. Per aktyvi šlapimo pūslė vargina daugiau kaip 17 milijonų JAV gyventojų. Pasak kai kurių šaltinių [1], ši liga dažnesnė nei astma, osteoporozė ar cukrinis diabetas.