Hiperaktyvi šlapimo pūslė (HŠP) (angį. overactive bladder) – tai liga, kuriai būdingas dažnas ir staigus noras šlapintis, kartu gali pasireikšti ir šlapimo nelaikymas. Šie simptomai pasireiškia dėl nevalingų šlapimo pūslės raumens susitraukimų prisipildymo fazės metu (1). Hiperaktyvios šlapimo pūslės liga išlieka dažna tiek vyrų, tiek moterų sveikatos problema.

Šios problemos dažnis tarp 40 m. amžiaus ir vyresnių žmonių svyruoja nuo 12 iki 22 proc. Tai yra 3 pagal dažnį liga JAV, lenkianti tokias ligas, kaip hipertenzija, astma ar diabetas. JAV ši liga vargina daugiau nei 17 milijonų gyventojų (2), ir per 2000 m. su ja susijusios išlaidos siekė 12 milijardų dolerių (3). Tiesioginius kaštus (>8 mlrd. dolerių) sudarė ligos diagnostika, gydymas ir ligos pasekmės (odos ligos, šlapimo takų infekcijos), o netiesioginiai kaštai siekė beveik vieną milijardą JAV dolerių (3). HŠP ligos paplitimas didėja su amžiumi: ja serga 16,5 proc. vyresnių nei 18 metų JAV gyventojų, 16,6 proc. vyresnių nei 40 metų Europos gyventojų; 75 metų ir vyresnių žmonių grupėje jis siekia nuo 30 iki 40 proc. (2).
Nors dažnai pasitaikanti hiperaktyvios šlapimo pūslės liga nėra pavojinga gyvybei, tačiau ji labai apriboja žmonių socialinius ir asmeninius poreikius. Tokie žmonės mažiau bendrauja, nuolat jaučiasi įsitempę arba prislėgtos nuotaikos (3). Epidemiologinių ir klinikinių tyrimų duomenimis, HŠP liga pablogina pacientų gyvenimo kokybę, nes sutrikdo miegą, socialinius santykius, taip pat šeimos gyvenimą, fizinę ir darbinę veiklą (4-6).

Sakoma, kad „medicininė tiesa“ galioja penkerius metus. Per metus medicinos žurnaluose paskelbiama apie 2 milijonus straipsnių, ir tas skaičius nuolat didėja. Tad pareigingas gydytojas, norėdamas neatsilikti profesine prasme, kasdien turėtų perskaityti krūvą straipsnių (jeigu, 1995 m. žurnalo „BMJ“ duomenimis, apie 19, tuomet kiek dabar?).

Kita vertus, realiai susipažinimui su medicinos naujovėmis praktikuojantis gydytojas vidutiniškai skiria maždaug vieną valandą per savaitę. Tad informacijos tvanui įveikti, žinių prieinamumui palengvinti ir skirta Įrodymais pagrįsta medicina (ĮPM). Žurnalas „Medline“ ĮPM apibūdina taip: „Tai sistemingas šiuolaikinių mokslinių rezultatų paieškos, įvertinimo ir pritaikymo procesas, kuriais remiantis gali būti priimami sprendimai klinikinėje praktikoje. Pasitelkus įrodymais pagrįstą mediciną, ieškoma ir vertinama tinkamiausia informacija ir ji pritaikoma kasdienėje klinikinėje praktikoje“.